Naujosios Jeruzalės vaizdinys visuomet veikė krikščioniškąją vaizduotę ir skatino ilgėti miesto, kuriame bus regima Dievo šlovė. Nuo ankstyvųjų viduramžių, bažnyčių pastatai simbolizavo Naująją Jeruzalę, – vietą, kur jau iš anksto patiriama tai kas bus Laikų pabaigoje. Neveltui sakralioji architektūra kartu su skulptūra ir daile, kūrė erdvę, kuri perkelia iš kasdienybės profanum į mysterium sacrum, – sugrąžina prarastąjį Rojų.

1924 m. pabaigta architekto A. Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčia yra tobulas modernaus meno bandymas atskleisti dangiškosios Jeruzalės šlovę.

Vivulskio viziją atskleisti ir naujai interpretuoti pabandė architektas Kęstutis Vaikšnoras ir menotyrininkas dr. Kastytis Rudokas, sukūrę konceptualios architektūros projektą „Kubas“, kuriame pabrėžiamas koplyčios eschatologinis vaizdinys. Pirmasis pastato tarpsnis tarsi apgaubiamas Naujosios Jeruzalės reginiu, kurį įkvėpė Apreiškimo knygos 21 skyrius.

Regime permatomą ir balta bei aukso spalva žėrintį kūbą, kuris primena ir pranašo Ezechielio regėta Dievo Sosto viziją: „Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį tartum gintaro, kaip žėrinčios ugnies. O žemiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau tartum ugnį, su blizgančia pašvaiste visur aplinkui.“ (Ez 1, 27) Kūbo forma tai tiesioginė nuoroda į apaštalo Jono viziją: „Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.“ (Apr 21, 16) Tobula forma, sudaryta iš vienodų matmenų yra nuoroda į Dievo tobulumą, kuriame nėra jokių priešybių ir disharmonijos. Miestą sudaro dvylika pamatų iš dvylika brangakmenių ir dvylika vartų, – tai dvylika Izraelio giminių, į kurias dabar įeina visos tautos – 12 pamatų, 12 vartų, gaunasi skaičius 144, kuris kartu yra nuoroda į 144 000 išrinktųjų, kurie galės įžengti į Naująją Jeruzalę. Į šį miestą bus sugabenti visų tautų lobiai, todėl architektūrinio projekto autoriai panaudojo spindinčią aukso spalvą.

Sakoma, kad Apreiškimo knyga yra pati sunkiausia ir klaidingiausiai perskaitoma knyga, tačiau vizos didžios vizijos nėra lengvos. Esame traukiami Naujosios Jeruzalės slėpinio, ieškome jo atšvaitų mūsų sakraliose erdvėse. Tegul šis  konceptualios architektūros projektas „Kubas“, pažadina troškimą išgyventi visa pranokstantį dievybės įsiveržimą, kuris patiriamas esant Jo Šventovėje.

Kun. Robertas Urbonavičius

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architekto Antano Vivulskio kūrybai būdinga kalbėti apie Dangaus karalystės buvimą jau čia, žemiškojoje realybėje. Todėl žvelgdami į šią koplyčią matome taip harmoningai susietus itin skirtingus architektūrinius ir net kultūrinius žanrus. Neabejotinai, architektūriniu požiūriu tai – šedevras, vertas pažymėti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo įvykį.

Projektu „Kubas“ siekiama parodyti rodos nesutaikomų skirtybių: konceptualiosios ir realiosios architektūros, amžinybės ir laiko, transcendencijos ir fizinės realybės, galop Dievo ir žmogaus tarpuskvarbos momentą. Todėl centrine projekto ašimi tampa genialaus architekto Antano Vivulskio (1877-1919) suprojektuota Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireikšimo koplyčia ir jos pirmasis tarpsnis apsiaustas kubo formos struktūra. Objektas su kuriuo dirbama pasirenkamas neatsitiktinai – čia 1608 metais įvyksta Švč. Marijos apsireiškimas, kas tapo kertiniu įvykiu apibrėžiančiu tiek miestelio, tiek ir daugelio Lietuvos tikinčiųjų kartų identitetą.

Stebuklo realumas Šiluvoje tampa atspirties tašku projektu „Kubas“ kalbėti ne apie linijinį laiką, bet veikiau apie laiko pilnatvės galimybę. „Kubas“ čia žymi eschatologinį miestą – Naująją Jeruzalę,  ir jame tekantį laiką –t.y. laikų pabaigą, kurioje pasaulio istorija kaip tik nesibaigia, bet yra įimama į amžinybės būklę. Išlieka visa, kas yra sukurta žmogaus, tik jau permainyta į visiškai gerą ir tobulą būtį vykstančią nuolatiniame, amžiname ir pilname „dabar“.

Žmogaus ir Dievo bendrakūra čia atskleidžiama per realios A. Vivulskio architektūros ir architekto Kęstučio Vaikšnoro sugeneruoto kubo reprezentuojančio Naujosios Jeruzalės būtį, persipinymą – tarsi superpozicijoje esančią visišką prieštarą ir kartu visišką bendrumą. Iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti, ar projektu siekiama realaus fizinio jau egzistuojančio pastato perkeitimo, ar apsiribojama tik koncepcinės architektūros žanru.

Toks žaismas dviprasmybe puikiai perteikia dvasiniu realizmu grįstą miestelio identitetą. Kita vertus, šalia itin turtingos simbolikos, kurią naudojo savo architektūrinėje kalboje A Vivulskis, Naujosios Jeruzalės būtis, tiek ir pats kubas jau buvo stipriai nujaučiami. Tačiau tai, kas buvo paremta vien intuicija – dabar tampa paryškinta ir virsta į savotišką komunikacinę žinią tiek katalikiškam pasauliui, tiek sekuliariajam piligrimui ieškančiam skvarbaus kultūrinio sukrėtimo.

VšĮ Šiluvos piligrimų centro informacija

Programa

Antanas Vivulskis – genialus Lietuvos ir Lenkijos kūrėjas, kurio gyvenimo centre buvo tikėjimas. Tai lėmė harmoningą gilios tradicijos ir inovacijos susiliejimą jo kūriniuose. Turėdamas tokį stiprų pamatą, skulptorius ir architektas savo kūryboje sugebėjo peržengti tai, kas vien žmogiškomis pastangomis dažnai neįmanoma – kurti laikui nepavaldžią architektūrą, kurioje nepaisoma linijinio laiko imperatyvų, o istorijos ir ateities santykis panardinamas į amžinąjį dabar.

Šie ir kiti Antano Vivulskio kūrybos principai geriausiai išsiskleidžia vienintelio jo išlikusio pastato – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios – architektonikoje. 2024 m. sukanka šimtas metų nuo šio didingo pastato, savo forma ir architektūrinės idėjos gelme primenančio empirėjų, užbaigimo.

Pastato architektūra ir idėja įkūnija siekį aprėpti visą egzistuojančią tradiciją, ja remtis, bet kartu kurti inovatyviai. Tradicija čia suteikia kūriniui „teisę tvirtai būti pasaulyje“, naujumas  išreiškia asmenišką santykį su visa kūrybos istorija, o tikėjimas laikiną kūrinį pakyli amžinybės link. Mažai pasaulyje yra kūrėjų, gebančių šias, rodos, viena kitai prieštaraujančias kategorijas sujungti į naujovišką harmoningą visumą.

Konferencijos tikslas – pagerbiant A. Vivulskio atminimą žvelgti į jo kūrybinį genijų per tradicijos, ateities ir tikėjimo diskursus.

Konferencija vyks Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva, Raseinių r.

Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.

10.50–11.00 Sveikinimo žodis.

11.00–11.30 Pagrindinis konferencijos pranešimas. Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė. „Skulptūros reikšmė architektūriniuose Antano Vivulskio projektuose“.

11.30–11.45 Birutė Valečkaitė. „Antanas Vivulskis ir Boleslovas Balzukevičius: draugystė ir jos paveldas Paryžiuje, Krokuvoje ir Vilniuje“.

11.45–12.00 Doc. dr. Kastytis Rudokas. „Eschatologiniai motyvai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūroje. Hermeneutinė prieiga“.

12.00–12.15 Doc. dr. Vaidas Petrulis. „Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje: komplikuota lietuviško identiteto paieškos istorija“.

12.15–12.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.

12.30–13.30 Pietų pertrauka Jono Pauliaus II piligrimų namuose.

13.30–13.45 Kostas Biliūnas. „Sakralinių vietų sistemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – barokinis kraštovaizdis?“.

13.45–14.00 Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka. „Ikonografinė ksenotradicija lietuviškoje katalikybėje: ikonos rašomos ar tapomos?“

14.00–14.15 Prof. dr. Rasa Čepaitienė. „Tradicija ir modernumas Antano Ruškio dvasinėje Lietuvos istorijoje“.

14.15–14.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.

14.30–14.45 Kavos pertrauka.

14.45–15.00 Prof. dr. Žanete Narkēviča. „Tradition, Innovation, Education: The Formation of Cultural Memory“.

15.15–15.30 Kun. dr. Modris Lācis. „The Development of Theology of Peace: Saint Augustine’s “City of God” and the Social Doctrine of the Church“.

15.30–15.45 Doc. dr. Benas Ulevičius. „Drawing All Things to Christ: A Theological Program of Liturgical Space in Early Christianity“.

15.45–16.30 Diskusija su sesijos pranešėjais ir apibendrinamosios konferencijos mintys.

Konferencijos mokslinis komitetas

Pirmininkas – doc. dr. Benas Ulevičius

Pavaduotojas – dr. Kastytis Rudokas

Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius, doc. dr. Vaidas Petrulis.

Organizacinis komitetas

Pirmininkė – Silvija Čižaitė-Rudokienė

Nariai: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas

Organizatoriai

VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras

Konferencijos globėjas – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Konferencijos partneriai

Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių rajono savivaldybė.

Informaciniai rėmėjai

Marijos radijas, internetinis portalas „Raseinių naujienos“, internetinis portalas „Mano Raseiniai“

2024 m. rugsėjo 26 d.

Programa

Antanas Vivulskis – genialus Lietuvos ir Lenkijos kūrėjas, kurio gyvenimo centre buvo tikėjimas. Tai lėmė harmoningą gilios tradicijos ir inovacijos susiliejimą jo kūriniuose. Turėdamas tokį stiprų pamatą, skulptorius ir architektas savo kūryboje sugebėjo peržengti tai, kas vien žmogiškomis pastangomis dažnai neįmanoma – kurti laikui nepavaldžią architektūrą, kurioje nepaisoma linijinio laiko imperatyvų, o istorijos ir ateities santykis panardinamas į amžinąjį dabar.

Šie ir kiti Antano Vivulskio kūrybos principai geriausiai išsiskleidžia vienintelio jo išlikusio pastato – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios – architektonikoje. 2024 m. sukanka šimtas metų nuo šio didingo pastato, savo forma ir architektūrinės idėjos gelme primenančio empirėjų, užbaigimo.

Pastato architektūra ir idėja įkūnija siekį aprėpti visą egzistuojančią tradiciją, ja remtis, bet kartu kurti inovatyviai. Tradicija čia suteikia kūriniui „teisę tvirtai būti pasaulyje“, naujumas  išreiškia asmenišką santykį su visa kūrybos istorija, o tikėjimas laikiną kūrinį pakyli amžinybės link. Mažai pasaulyje yra kūrėjų, gebančių šias, rodos, viena kitai prieštaraujančias kategorijas sujungti į naujovišką harmoningą visumą.

Konferencijos tikslas – pagerbiant A. Vivulskio atminimą žvelgti į jo kūrybinį genijų per tradicijos, ateities ir tikėjimo diskursus.

Konferencija vyks Šiluvos piligrimų centre, M. Jurgaičio a. 17A, Šiluva, Raseinių r.

Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir anglų kalbomis.

10.50–11.00 Sveikinimo žodis.

11.00–11.30 Pagrindinis konferencijos pranešimas. Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė. „Skulptūros reikšmė architektūriniuose Antano Vivulskio projektuose“.

11.30–11.45 Birutė Valečkaitė. „Antanas Vivulskis ir Boleslovas Balzukevičius: draugystė ir jos paveldas Paryžiuje, Krokuvoje ir Vilniuje“.

11.45–12.00 Doc. dr. Kastytis Rudokas. „Eschatologiniai motyvai Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūroje. Hermeneutinė prieiga“.

12.00–12.15 Doc. dr. Vaidas Petrulis. „Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Čikagoje: komplikuota lietuviško identiteto paieškos istorija“.

12.15–12.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.

12.30–13.30 Pietų pertrauka Jono Pauliaus II piligrimų namuose.

13.30–13.45 Kostas Biliūnas. „Sakralinių vietų sistemos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – barokinis kraštovaizdis?“.

13.45–14.00 Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka. „Ikonografinė ksenotradicija lietuviškoje katalikybėje: ikonos rašomos ar tapomos?“

14.00–14.15 Prof. dr. Rasa Čepaitienė. „Tradicija ir modernumas Antano Ruškio dvasinėje Lietuvos istorijoje“.

14.15–14.30 Diskusija su sesijos pranešėjais.

14.30–14.45 Kavos pertrauka.

14.45–15.00 Prof. dr. Žanete Narkēviča. „Tradition, Innovation, Education: The Formation of Cultural Memory“.

15.15–15.30 Kun. dr. Modris Lācis. „The Development of Theology of Peace: Saint Augustine’s “City of God” and the Social Doctrine of the Church“.

15.30–15.45 Doc. dr. Benas Ulevičius. „Drawing All Things to Christ: A Theological Program of Liturgical Space in Early Christianity“.

15.45–16.30 Diskusija su sesijos pranešėjais ir apibendrinamosios konferencijos mintys.

Konferencijos mokslinis komitetas

Pirmininkas – doc. dr. Benas Ulevičius

Pavaduotojas – dr. Kastytis Rudokas

Nariai: prof. dr. Žanete Narkēviča, prof. dr. Marek Chmielewsky, doc. dr. Piotr T. Nowakowski, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Artūras Lukaševičius, doc. dr. Vaidas Petrulis.

Organizacinis komitetas

Pirmininkė – Silvija Čižaitė-Rudokienė

Nariai: kun. Robertas Urbonavičius, dr. Kastytis Rudokas

Organizatoriai

VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras

Konferencijos globėjas – arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Konferencijos partneriai

Kauno arkivyskupija, Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių rajono savivaldybė.

Informaciniai rėmėjai

Marijos radijas, internetinis portalas „Raseinių naujienos“, internetinis portalas „Mano Raseiniai“

Svarbus ne tik darbas, bet ir asmenybė. Gyvename tokiu periodu, kai istorinės, Lietuvos istoriją ar meną formavusios asmenybės, yra tapusios nemenko susiskaldymo objektu visuomenėje. A. Vivulskis visiška priešingybė – tai vienijantis asmuo, po kurio giliu katalikų tikėjimu puikiai sutelpa  lietuviška ir lenkiška tapatybė, bei skulptoriaus ir architekto talentas. Galiausiai, iš šono rodytųsi tragiška šio žmogaus mirtis – 1919 metais sausio 10 d. tarnaudamas nuo bolševikų gintis skirtoje suformuotoje savanorių rinktinėje Vilniuje, pats jau sirgdamas plaučių uždegimu, atiduoda savo šiltą apsiaustą tarnybos draugui, ir po savaitės miršta. Tad tėvynės gynyba jam buvę svarbiau už kūrybinį potencialą ir nebaigtas statybas tiek minimams Šiluvos koplyčios, tiek ir didesnio mastelio Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios. Lietuva netenka genijaus, potencialiai kursiančio šedevrus atsikūrusioje nepriklausomoje valstybėje, tačiau šis gilaus tikėjimo ir patriotizmo persmelktas pasiaukojimas mums dovanoja sektiną asmenybę apimančią daug platesnius žmogaus veiklos barus nei vien tik kūryba.

Taigi, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia, kurios projektas labai ankstyvas – 1903 metai, tampa ir savotiška menininko kūrybos viršūne. Tai tiek vienintelis išlikęs jo projektuotas pastatas, tiek ir vienintelis išlikęs tikrai beveik autentiškas jo sukurtas objektas apskritai. Viskas prasideda sulig tuometinio Šiluvos klebono kun. Marcijono Jurgaičio iniciatyva 1908 metais Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejui, apsireiškimo vietoje, vietoj buvusios medinės koplyčios, pastatyti didingą ir įvykio mastui priderantį rūmą.

Gerai žinodamas Šiluvos įvykių istoriją, tuo metu antro kurso architektūros studentas, uoliai imasi darbo ir palyginti greitai sukuria pastato koncepciją bei, kaip skulptoriui ir dera, paruošia būsimos šventovės maketą iš molio. Pats maketo rengimas tuo metu nebuvo įprastas reiškinys nei Lietuvos teritorijoje, nei carinės Rusijos projektavimo praktikoje. Vis dėlto, pastato statyba dėl įvairių rusų valdžios apribojimų prasideda tik 1912 metais, vyksta su pertraukomis, o pats objektas užbaigiamas 1924 metais, architektui jau mirus.

Pastato architektūra žavi tiek savo konceptualumu – lietuvišką tapatybę ir dvasią perteikti giliai archetipinėmis, bendrakultūrinėmis formomis. Čia atrasime ir senovės Egipto, ir viduramžių gotikos – rodos visiškai skirtingų stilistinių krypčių, bet gebėjimas derinti tokias netgi prieštaringas architektūrinės išraiškos formas stebina. Jei Vilniaus Švč. Jėzaus širdies projekte matome stiprią viduramžių architektūros įtaką, bei neabejotinas citatas paimtas iš garsiosios Paryžiaus Švč. Jėzaus širdies bažnyčios, tai šiluviškis variantas, nors ankstesnis laike, yra neriboto A. Vivulskio kūrybinio potencialo įrodymas. Apsireiškimo koplyčia jau yra tas darbas, kuris nėra saugiai paremtas kokiu nors tradicinės architektūros kanonu, o visiškai naujos, autentiškos formos išieškojimo rezultatas. Kitaip sakant, pastato architektūra yra ir virš laikmečio kultūrinių apribojimų, tiek virš bet kokių stiliaus normų.

Tačiau nauja A. Vivulskis kuria ne kaip ano meto modernistams būdinga – laužant, atmetant ar net panaikinant ilgametę pasaulio architektūros istoriją. Vivulskio nauja yra įauginta pačios tradicijos skvarboje, ir tokiu būdu, pastatas, būdamas visiška savo laikmečio inovacija – iš tiesų rodo į lietuviškos tapatybės istoriją ir tikrovę ir ją atspindėjusią architektūros tradiciją. Ir šita Lietuviška tikrovė yra giliai įausta į nutolusių istorijoje pasaulio civilizacijų rūbą, tarsi sakytų: „štai mes irgi esame sena tauta, archetipinė tauta“.

Dar vienas aspektas, kurį norisi paminėti, tai yra A. Vivulskio gebėjimas derinti smulkias detales ir stambias aklinas plokštumas – tai yra architektūrinės kalbos elementų kontrastas labai netikėtai veikia kaip pagrindinis raktas į harmoniją. Reikia pabrėžti, jog A. Vivulskio projektuoti ir įgyvendinti keturi portikai nebuvo tokie, kokius matome dabar. Portikai buvo mediniai, pats autorius jiems skyręs labai daug dėmesio, daug eskizavęs, daręs atskirus lipdinius. Medžio ir mūro architektūros derinimas yra itin sudėtingas ir, galima sakyti, labai pavojingas architektūrinis veiksmas, dažnai besibaigiantis nesėkme. Išlikusiose nuotraukose matome, kaip visas šitas, rodos, disonuoti tarpusavyje turinčių detalių šokis, kuria tobulą architektūrinę harmoniją, kuri leidžia suvokėjui tikrąja to žodžio prasme, kontempliuoti pastatą ir, matyt, geriau suprasti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje prasmę.

Taigi, šalia begalės krikščioniškų ir, išžiūrimų, nacionalinių simbolių, gausaus pasaulinio architektūrinio konteksto sutalpinimo visame šitame darbe pasiekiant tobulą vienovę, mes nujaučiame architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio siekį kalbėti apie Dangaus karalystę – perduoti visiškai realios Naujosios Jeruzalės vaizdinį, visiems matoma ir aiškiai suvokiama forma. A. Vivulskis buvo didelis novatorius, žvelgęs į ateitį, bet puikiai suprato, jog tikroji ateitis ne atmeta seną, bet jį įtraukia į „čia ir dabar“ kuriamą realybę. Toks be apribojimų skvarbus žvilgsnis į realybę, ypač juntamas Šiluvos koplyčios kompozicijoje, mums ir dabar yra pavyzdys, kaip kurti ne tik naują, kokybišką architektūrą, bet ir visą valstybę.

Siekiant kiek įmanoma plačiau skleisti žinią apie A. Vivulskio gyvenimą, kūrybą ir nuo jos neatsiejamą Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje ant akmens, ant kurio ir stovi šios šventovės altorius, rengiama IV tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje Antanui Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikėjimas. Konferencija vyks 2024 metų rugsėjo 26 d. Šiluvos piligrimų centre. Konferencijos pradžia 10 val. 30 min. Daugiau informacijos www.siluva.lt

Rengiant tekstą buvo naudotasi profesorės, architektūros istorikės dr. Nijolės Lukšionytės – Tolvaišienės monografija: „Antanas Vivulskis (1877-1919). Tradicijų ir modernumo dermė“

Tekstą parengė dr. Kastytis  Rudokas