• Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, jau XVI a. jie ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių ir net Užnemunės, kur vyravo protestantai.
• Per Lietuvą nusiritus reformacijos bangai ir atstačius sugriautą Šiluvos bažnyčią, į vėl atgaivintus Šilinių atlaidus suplaukdavo tūkstančiai žmonių.
• 1775 m. gavus popiežiaus Pijaus VI leidimą, Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai imti švęsti visą oktavą – rugsėjo 8-15 d.
• Plūstančių į Šiluvą maldininkų tarybinė milicija nesustabdydavo ir sovietmečiu. Per Šilinių atlaidus būdavo išdalijama apie 50 000 šv. Komunijų. (LKBK, 1974 m. Nr. 12).
• Dabar atlaiduose švenčiamos LR kariuomenės, policijos, medikų, katalikiškų bendruomenių, kunigų ir vienuolių, šeimų ir jaunimo dienos, kuriose meldžiamasi Lietuvai ir Bažnyčiai aktualiomis intencijomis.
• Atlaiduose kasmet apsilanko 50–75 tūkst. piligrimų.

Šiluvos šventovėje gauti visuotinius atlaidus galima ne tik per Didžiuosius Šilinių atlaidus, bet ir kitu metu, išpildžius atlaidams gauti sąlygas :

1. atlikti išpažintį (būti malonės būsenoje);
2. priimti sakramentinę šv. Komuniją;
3. pasimelsti šv. Tėvo intencija;

taip pat:

– atsisakyti prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės (padaryti pasiryžimą jų nedaryti);
– turėti bent bendrą intenciją gauti atlaidus;
– nustatytu laiku bei sąlygomis pilnai ir tiksliai atlikti įsakytus darbus (nurodytus maldingus veiksmus).

Aplankyti Šiluvos šventovę šiomis dienomis (nuo išvakarių vidudienio iki tos dienos vidurnakčio) ir bazilikoje ar koplyčioje pamaldžiai sukalbėti „Tėve mūsų“ bei „Tikiu Dievą Tėvą“:

• per Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę (birželio 29 d.);
• Porciunkulės atlaidų dieną (rugpjūčio 2 d.);
• Didžiųjų titulinių Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų metu (rugsėjo 7-15 d.);
• bet kurią tikinčiojo laisvai pasirinktą dieną vieną kartą per metus;
• kiekvieną kartą į šventovę keliaujant su grupe maldininkų.

Garbinti (adoruoti) Švč. Sakramentą bent pusę valandos. (Adoracijos Šiluvoje laikas)

Apeiti Kryžiaus kelią per šilą (14 stočių) mąstant apie Viešpaties Kančią ir Mirtį. (Kryžiaus kelio Šiluvoje laikas)

Sukalbėti bent vieną rožinio dalį (5 slėpinius) Bažnyčioje, bendruomenėje, grupėje ar procesijoje aikštėje pamaldžiai apmąstant paslaptis. (Rožinio maldos Šiluvoje laikas)

Melstis Dievo Gailestingumo vainikėlį Ligonių Sveikatos koplytėlėje prieš viešai išstatytą arba tabernakulyje saugomą Švenčiausiąjį Sakramentą. (Gailestingumo vainikėlio Šiluvoje laikas)

Dalyvauti rekolekcijose bent tris pilnas dienas.

Atlaidai gaunami per Bažnyčią. Bažnyčia gali laikinąsias bausmes atleisti prie mūsų gerų darbų prijungdama dalį Jėzaus, Marijos bei šventųjų nuopelnų, nes Viešpats jai yra patikėjęs šių nuopelnų lobyną.

Atlaidai yra daliniai arba visuotiniai, žiūrint, ar jie atleidžia tik dalį laikinosios bausmės už nuodėmes, ar ją visą. Dalinius atlaidus galime pelnyti daug kartų per dieną, visuotinius – tik vieną kartą dienoje.

Atlaidus Bažnyčia teikia šiame pasaulyje tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones.

Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu. Jei žinotume, kokios sunkios yra skaistyklos kančios, uoliau stengtumės naudotis teikiamomis atlaidų malonėmis. Pelnyti atlaidus mirusiems yra didžiulės vertės artimo meilės darbas, kuriuo galime jiems padėti. Iš skaistyklos išvaduotos vėlės taps uoliomis mūsų užtarėjomis danguje.

Daliniai ir visuotiniai atlaidai gaunami išpildžius nustatytas sąlygas. Sąlygas gauti atlaidams nustato Apaštalų Sostas, Apaštališkoji Penitenciarija – viena iš popiežiaus vardu vykdančių savo misiją Bažnyčioje kongregacijų.

Dabartinės bendrosios atlaidų taisyklės nustatytos 1999 m. išleistame rinkinyje „Enchiridion indulgentiarum“.

Plačiau asmeninėms studijoms:
http://www.lcn.lt/bzinios/bz0012/012str.html

Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytas, neekskomunikuotas, esantis be sunkios nuodėmės žmogus.

Bendros sąlygos atlaidams gauti:
– atsisakyti prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės (padaryti pasiryžimą jų nedaryti);
– turėti bent bendrą intenciją gauti atlaidus;
– nustatytu laiku bei sąlygomis pilnai ir tiksliai atlikti įsakytus darbus.

Papildomos sąlygos gauti visuotiniams atlaidams:

1. atlikti išpažintį (būti malonės būsenoje, t.y. be sunkios nuodėmės)
Ši sąlyga gali būti įvykdyta ir prieš įsakyto darbo įvykdymą. Vieną kartą atlikus išpažintį, galima gauti daugiau kartų visuotinius atlaidus.

2. priimti sakramentinę šv. Komuniją

Priimti šv. Komuniją pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Vieną kartą priėmus šv. Komuniją gaunami tik vieneri visuotiniai atlaidai.

3. pasimelsti šv. Tėvo intencija (tai malda ne už popiežių, bet ta intencija, kuria kiekvieną mėnesį meldžiasi Šventasis Tėvas)

Pasimelsti popiežiaus intencija pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Ši sąlyga visiškai įvykdoma, vieną kartą sukalbėjus „Tėve mūsų” ir „Sveika, Marija”. Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą.

Jei neįvykdoma kuri nors iš minėtųjų sąlygų, gaunami tik daliniai atlaidai.

Visuotiniams atlaidams laimėti reikia išpildyti tris aukščiau paminėtas sąlygas ir įvykdyti atlaidais pažymėtą darbą (atlikti nurodytą maldingą veiksmą):

Visas atlaidų sąrašas lietuvių kalba pagal „Enchiridion indulgentiarum“ (1999): http://www.lcn.lt/bzinios/bz0012/012str.html

Daugeliui mūsų atlaidai nuo vaikystės reiškia šventę bažnyčioje ir kermošinius saldainius. Bet ar tikrai tik tiek?„Atlaidais“ iš tikrųjų vadinama Bažnyčios šventė, dažniausiai siejama su parapijos titulo šventaisiais ar Mergele Marija, vadinama jų vardu ir švenčiama minint šių globėjų dieną, bažnyčios įsteigimą ar kita proga. Atlaidų metu iškilmingai švenčiamos šv. Mišios, einama procesija, vyksta įvairi dvasinė ir kultūrinė programa.

Tačiau Bažnyčios mokyme mes randame visai kitą atlaidų apibrėžimą.

Ką apie atlaidus sako Katalikų Bažnyčios katekizmas?

„Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Jį gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis tarpininkaujant Bažnyčiai“.

(KBK, 1471)

Katekizmo nuoroda asmeninėms studijoms:
https://katekizmas.lt/kbk/dalis2/skyrius2/poskyris2/skirsnis4#se507

Mokymas apie atlaidus ir jų praktika Bažnyčioje glaudžiai siejasi su Atgailos sakramento vaisiais. Norint suprasti šio apibrėžimo prasmę, turime prisiminti nemalonią nuodėmės temą.

Taigi, nuodėmės yra dvejopos: lengvos ir sunkios (dar vadinamos mirtinomis):

• Sunki nuodėmė padaroma svarbiame dalyke, pilnu proto pažinimu ir laisva valia. Šios nuodėmės atleidžiamos tik sakramentinės išpažinties metu.
• Lengva nuodėmė padaroma esant nors vienai nepilnai sąlygai iš  trijų aukščiau išvardintų (nesvarbiame dalyke, trūkstant pažinimo arba laisvos valios). Jų atleidimą galima gauti nuoširdžiai gailintis šv. Mišių pradžioje arba asmeninės atgailos metu.

Šių nuodėmių padariniai taip pat yra dvejopi:

• Sunkios nuodėmės nutraukia bendrystę su Dievu. Dėl to prarandame galimybę pasiekti amžinąjį gyvenimą. Jo netektis vadinama „amžinąja bausme“ už nuodėmę
• Lengvos nuodėmės sukelia laikinas pasekmes pačiam žmogui ar jį supančiam pasauliui. Šios pasekmės  vadinamos „laikinąja bausme“ už nuodėmę ir ją turime atlikti atgailaudami čia žemėje arba kentėdami skaistykloje.

Tačiau tiek „amžinoji“, tiek „laikinoji“ bausmė nėra Dievo atlygis ar kerštas už padarytas nuodėmes.

Bausmė išplaukia iš pačios nuodėmės prigimties. Kitaip tariant, ne Dievas mus baudžia, o pati mūsų padaryta nuodėmė turi natūralius padarinius. Pavyzdžiui, pamelavus artimam žmogui, ne Dievas baudžia sužeisdamas ar nutraukdamas santykius su tuo žmogumi, bet pats melas neša šią pasekmę.

Išpažintis yra Bažnyčios įsteigtas sakramentas, kurio metu pats Kristus per kunigą atleidžia padarytas nuodėmes. Jo metu susitaikoma su savimi, Dievu ir Bažnyčia.

Taigi išpažinties metu yra atleidžiamos visos nuodėmės, dėl kurių yra gailimasi ir sąžiningai prisipažįstama. Taip yra atitaisomi sunkių nuodėmių padariniai: sugrąžinama nutraukta bendrystė su Dievu.

Tačiau net ir atleidus nuodėmę, lieka kiekvienos nuodėmės padariniai.

Katekizme sakoma: „Atleidžiant nuodėmę ir atkuriant vienybę su Dievu, kartu atleidžiama ir amžinoji bausmė už nuodėmę. Tačiau laikinosios bausmės už nuodėmes išlieka“.

Būtent čia mus išlaisvina atlaidų malonė. Atlaidai panaikina jau atleistų nuodėmių laikinąsias bausmes, arba natūralias jų pasekmes.