Padėkos sekmadienio malda už laisvę ir šeimą – piligrimų eisenose ir Šiluvos bazilikoje

Vasaros pabaigą įprastai ženklina Padėkos už laisvę sekmadienis Šiluvoje, kuris primena ir artina taip pat ir didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus.

Rugpjūčio 29-ąją vykstant į Laisvės šventę Šiluvos šventovėje ir šiemet Kauno arkivyskupija bei Šiaulių vyskupija kvietė dalį kelio nueiti pėsčiomis. Žmonių susibūrimas į piligrimų eisenas nuo Dubysos bei Tytuvėnų pusės paliudijo, jog ši tradicija tebėra brangi, gyva ir toliau puoselėjama. Prasidėjusi sovietmečiu, aštuntojo dešimtmečio viduryje, nuo Eucharistijos bičiulių sąjūdžio ir sovietų valdžios visaip persekiota, ji tada išreiškė žmonių laisvės troškimą, patikint Lietuvos „laisvės bylą“ Šiluvos Dievo Motinos užtarimui. Dabar šios eisenos išreiškia padėką už Tėvynės laisvės dovaną, o šiemet, kai švenčiame Šeimos-Amoris laetitia metus, dar ypač melstasi už šeimas, kad jos būtų stiprus mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas.

Po daugiau kaip dviejų valandų žygio pėsčiomis apie vidudienį Šiluva jau sveikino dvi piligrimų grupes – Kauno arkivyskupijos ir Šiaulių krašto ir kartu su jais keliavusius tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) narius iš Brazilijos, Vokietijos, Ispanijos – Lietuvos bičiulius, kitados užtarusius prieš Kremlių mūsų Nepriklausomybės siekį.

Šiemet prie Kauno arkivyskupijos piligrimų prisijungė šeimų judėjimo – Dievo Motinos komandos – šeimos, kurios Šiluvoje savaitgalį dalyvavo rekolekcijose, Šiluvos draugijos nariai, Jono Pauliaus II bendruomenė, kurios jaunieji savanoriai rūpinosi eisenos tvarka.  Keliavusieji nuo Katauskių gyvenvietės, vėliau Šiluvos šile, prie čia įrengtų Kryžiaus kelio koplytėlių, malda ir apmąstymais paminėjo erškėčiuotą Lietuvos laisvės kelią, prisimindami ir carizmo, ir sovietinio režimo, ir jau laisvę alsavusios Lietuvos didžiavyrius – Sausio 13-osios aukas.

„Tai atsakomybė, užduotis, įsipareigojimas“, – šitaip apie neabejotinai dangaus dovaną – mūsų laisvę sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas Šiluvos bazilikoje, pradėdamas iškilmingas šv. Mišias, kuriose paragino melsti gerojo Viešpaties globos ir  Tėvynės dabarčiai, ir būsimiems jos laikams, ir ypač Lietuvos šeimoms.

Šv. Mišias koncelebravo žygyje keliavę Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ bei kunigas, Šiaulių vyskupijos kancleris Rimantas Žaromskis. Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas, patarnavo Jono Pauliaus II bendruomenės vyrai. Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.

„Ačiū Jums, broliai ir seserys, kurie šį paskutinį rugpjūčio sekmadienį dalyvavote piligriminiame žygyje į Šiluvą. Tai mūsų padėka Dievui už laisvės dovaną. Turėdami laisvę, turime ir galimybę kurti visiškai kitokios kokybės savo ir Lietuvos gyvenimą, bręsti atsakingais ir laisvę mylinčiais Dievo vaikais. Gal sovietinės priespaudos nemačiusiems sunkiau suvokti, tačiau vyresnioji karta turi didelės priespaudos ir pozityvių permainų patirties. Žmonėms nereikia bijoti būti ištremties į Sibirą vien dėl to, kad mylėjo tėvų žemę ir sąžiningu darbu kūrė sau ir savo vaikams ateitį. Nereikia bijoti pasakyti tiesos žodžio, už kurį žmonės būdavo teisiami“, – sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius savo homilijoje.

Tačiau, pasak ganytojo, turime akylai budėti, kad neužsidėtume naujų pančių. Juk šiandien neretai manoma, jog kiekvienas žmogus gali turėti savo tiesą, ir tiesa esanti reliatyvi, o krikščioniškoji moralė – atgyvena.

Homilijoje pabrėžta: mūsų laisvė nėra be ribų. Matome daugybę pavyzdžių, kaip laisvė pražudo žmones, vienus nuvesdama į alkoholio ir narkotikų liūną, kitus – į kalėjimus ar pataisos darbų kolonijas. Kardinolo žodžiais tariant, laisvės riba yra meilės įstatymas. Pvz., meilė artimui, kaip pažymi ir popiežius Pranciškus, dabar įpareigoja pasiskiepyti nuo koronaviruso. Jeigu žmogus netiki Dievo ir jo duotojo Apreiškimo ir myli tik save, jis pradeda nesuprasti, kad gali būti atvejų, kai privalu apriboti savo laisvę (visą homilijos tekstą kviečiame skaityti čia >> https://kaunoarkivyskupija.lt/index.php?id=140&ncid=2&nid=9538 ).

Po homilijos Visuotinėje maldoje Viešpaties atnaujinančios Dvasios melsta popiežiui Pranciškui ir vyskupams – kad būtų drąsūs ir sektų Jėzumi; Lietuvai – kad ji kurtų gyvenimą ant tiesos ir teisingumo pamato; krikščioniškoms organizacijoms – kad būtų solidarios pandemijos sužeistame pasaulyje, politikams – kad būtų išmintingi rūpindamiesi bendruoju gėriu ir demokratijos ateitimi. Melstasi ir už humanitarinės pagalbos koridorių Afganistanui, už Europą, kad ji būtų svetinga pabėgėliams, o artėjant „Kūrinijos laikui“ (kuris popiežiaus Pranciškaus kvietimu prasideda rugsėjo 1-ąją ir tęsiasi iki Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės) – už pasaulio atsakomybę kūrinijai ir savo aplinkai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Nuotraukos autorius Giedrius Germanavičius
Nuotraukos autorius Giedrius Germanavičius
Nuotraukos autorius Giedrius Germanavičius