Padėka Šiluvoje už 30 Lietuvos laisvės metų: laisvės egzaminas kiekvienam yra gyvenimo užduotis

 „Mūsų broliai ir seserys kelis dešimtmečius su malda ir ašaromis piligriminiuose žygiuose meldė brangios laisvės dovanos eidami į Šiluvą. Taip ir mes pakartodami šiuos žygius, meldžiame, kad laisvės dovaną išsaugotume ir brangintume“, – sakė paskutinį vasaros sekmadienį Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas Šiluvos bazilikoje. Ganytojas džiugiai sveikino kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, brolius kunigus, diakonus, seminaristus, laisvės kovotojus, jaunuosius  savanorius ir visus, kurie susirinko Marijos šventovėje švęsti ypatingos Padėkos dienos, dėkoti už 30 Tėvynės laisvės metų (kiti dalyvauti joje turėjo galimybę per tiesiogiai vykusias interneto, televizijos bei radijo transliacijas).

Dauguma šios Eucharistijos dalyvių buvo tie piligrimai, daug jaunų žmonių, kurie į Šiluvą atkeliavo pėsčiomis. Nuo pat ryto su padėkos, maldavimų intencijomis, su malda ir giesmėmis dviem būriais jie pajudėjo nuo Raseinių pusės ir Tytuvėnų kartu su juos lydėjusiais ganytojais. Keliavusieji bemaž 7 km kelią (Raseinių-Šiluvos keliu) dalį jo ėjo per šilą, kur 2013 metais, švenčiant Tikėjimo metus ir Žemaičių Krikšto jubiliejų, buvo įrengtos Kryžiaus kelio koplytėlės. Stabtelėjimas prie jų leido artimiau išgyventi Viešpaties kančią ir nelengvą kelią į Tėvynės laisvę, nemažai dorų, pasišventusių dėl kitų žmonių vedusį per kalėjimus, toliausias tremtis Sibire ar baisiąją Sausio 13-osios naktį.

„Gyvenimas – tai laisvės egzaminas“, – sakė vėliau arkivyskupas Kęstutis savo homilijoje, atkreipdamas dėmesį, jog laisvės egzaminą laikėme iki 1990 m. Kovo 11-osios, tačiau jis tęsiasi ir visą gyvenimą. Šio gyvenimo užduotis – priimti Dievo projektą, atsiverti Kūrėjo slėpiniui, pasitikėti Viešpaties vedimu. Ar praleisime gyvenimą abejodami, kad žmogaus protui tai neįmanoma? Ar neatidėliosime jo „geresniems laikams“, kai būsime laisvesni nuo kitų rūpesčių (pvz., senatvėje)?

„Trapi laisvė, trapus mūsų būvis. Dėl to laisvės egzaminas laikomas kiekvieno asmeniškai“, – kalbėjo arkivyskupas, pastebėdamas, jog Dievas laukia žmogaus atsiliepimo, mes Jam irgi esame „egzaminas“. Ar atsiliepsime?

„Kartais dangus neiškenčia, atsiveria – taip atsitiko, kai Marija apsireiškė čia, Šiluvoje“, – sakė arkivyskupas, ją pavadindamas tobuliausia ir ištikimiausia Jėzaus sekėja. Tai gali būti ir kiekvieno tikinčio žmogaus būsena. Ganytojo žodžiais tariant, tikėti ir pasitikėti – tai didžiausia laisvė ir džiaugsmas. Tokio pasitikėjimo kupinos buvo Šiluvos eisenų dalyvių širdys sovietmečiu, o šiandien mes turime toliau nešti laisvės ugnį, būti vilties ir džiaugsmo žmonėmis.

Visuotiniuose maldavimuose tądien, be kitų, buvo prisiminti ir mūsų broliai baltarusiai, meldžiant jiems laisvės, ypač sąžinės ir religijos. Prašyta daugiau solidarumo ir krikščioniškų organizacijų indėlio padedant pasauliui įveikti jį slegiančią pandemiją.

Užbaigdamas Eucharistiją, arkivyskupas padėkojo piligrimams, kuriems melstis ir švęsti padėjo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko. Ganytojas priminė apie artėjančias Šilines, kai švęsime Mergelės Marijos Gimimą. Šie atlaidai bus paženklinti plintančio viruso keliamų saugumo iššūkių, tačiau tikimasi, jog erdvioje Šiluvos aikštėje juos galėsime saugiai švęsti laikydamiesi reikalavimų (10, 12 ir 18 val šv. Mišios bus švenčiamos aikštėje).

Visa atlaidų programa >>.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Nuotraukos: Linos Urbonienės