Šokio teatro „Aura“ pasirodymas Šiluvos teatro bienalėje ir žmoniją jungiančios šaknys

Šiuolaikinis šokio teatras „Aura“ – pirmasis profesionalus šokio teatras Lietuvoje. Kūrybinis kelias, kuris buvo pradėtas vedant tvirtais įsitikinimais, meile šokiui ir begaliniu atsidavimu, dirbant drauge su srities profesionalais visame pasaulyje, sukūrė jau ištisą „Auros“ legendą. Pirmieji žingsniai kaip mėgėjų teatro, įsitvirtinimas ir, galų gale, tarptautinis pripažinimas. Visą tai kelionė, kurią teatras, su charizmatiškąja vadove Birute Letukaite priešaky eina jau gerus trisdešimt metų.

Šiluvos teatro bienalėje išieškota kūrinių, kurie prisidėtų prie mūsų ateities suvokimo per praeities perspektyvas. Kitaip tariant, matytume, ką turime dabar ir iš kur tai atsirado. Suvokiant, jog mūsų matomi kūriniai – kaip medžių lapija, kuri neegzistuotų be tvirtai žemėje esančių šaknų. Todėl Šiluvoje rugpjūčio 7 d. išvydome pasirodymą šokio teatro, kurio vadovė nėra linkusi į drungnus pasirinkimus. B. Letukaitė pripažįsta, jog jai nėra priimtinas kažko darymas nepilnai ir ne iš širdies: „Man nepriimtinas „drungnas“ santykis. Reikia daryti tai, ką tuo metu gali daryti geriausiai, arba visai nieko nedaryti. Jeigu pasirenki šitą kelią, turi absoliučiai atsiduoti šokiui, atsiverti, išlieti savo jausmus.“

Mums padovanotas kūrinys – „Norėčiau būti paparčio žiedu“. Tai spektaklis apie tarpusavio ryšį, apie įsišaknijimą, apie sąsajas tarp praeities ir ateities, apie buvimą. Kantriai įsikibę į žemę šaknimis auga medžiai. Pažaboti gamtos stichijas reikia laiko, prisitaikymas prie aplinkos lėtas ir meditatyvus. Šis gamtos įkvėptas spektaklis – apie medžius, arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nepailsdami ieškotų savo paparčio žiedo.

Choreografija Bea Debrabant (Prancūzija).
Šviesų dailininkas Vladimiras Šerstabojevas.
Kostiumų dailininkai Kristina Čyžiūtė, Bea Debrabant.
Muzika. Dhafer Youssef „Soupir Eternal“, Hessien „Placing Shells“.

Renginio organizatorius: Raseinių rajono kultūros centras.

Projektą remia: Lietuvos kultūros taryba.

Projektą globoja: Raseinių rajono savivaldybė.