Marijos diena Šiluvoje: Dievo troškimas – mūsų išganymas

Balandžio 13-ąją piligrimai Šiluvoje ir „Marijos radijo“ klausytojai visoje Lietuvoje per šio radijo transliuojamas pamaldas šventė Marijos dieną, jau visai artėdami į Verbų sekmadienį,  kuriuo žengsime į Didžiąją savaitę, į didžiųjų išganymo slėpinių išgyvenimo laiką.

Į Marijos dieną atvyko Raseinių dekanato parapijų piligrimai, o šio dekanato kunigai teikė dvasinius patarnavimus. Šią dieną taip pat šventė gausūs Šiluvos Mergelės Marijos draugijos nariai. Nuo balandžio 12 d. susirinkę Šiluvoje iš įvairių arkivyskupijos parapijų, kur yra įsisteigę šios draugijos skyriai, jie kongresu paminėjo draugijos įkūrimo 10-metį. Marijos dienos išvakarėse už Šiluvos šventovės dvasinį atsinaujinimą, visų čia atvykstančių žmonių intencijomis buvo surengta 13 valandų Švč. Sakramento adoracija.

Iškilmingos šv. Mišios buvo švenčiamos vidudienį, o piligrimus Bazilikoje, garsioje maloninguoju Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdu, pasveikino liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius. Mišias koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir būrys kunigų. Giedojo Raseinių parapijos choras, vadovaujamas Eugenijos Kumpikevičienės.

Homiliją pasakęs vysk. Algirdas atkreipė dėmesį, jog Dievas visada rūpinosi žmonijos išganymu. Visa išganymo istorija – tai įvairūs išganymo įvykiai. Tačiau atrodo, jog kai kada Dievas tyli. Ką reiškia Dievo tyla? Kas bendro tarp Adomo ir Abraomo? Apie tai tyli ir Šventasis Raštas. Tai, pasak ganytojo, panašu į žmogiškas situacijas, kai susipykę žmonės kurį laiką nebesišneka, savyje svarsto konflikto priežastis – tai skatina santykių atkūrimą.

„Dievo tylos po Adomo nuopuolio reikėjo, kad žmonija susivoktų pati nepajėgsianti susikurti rojaus žemėje. Tol, kol žmonės blaškėsi, Dievo širdis nerimavo dėl pražūtin grimztančios žmonijos“, – sakė ganytojas apie Dievo troškimą, kad būtume šventi, apie jo nuolatinį rūpestį dėl mūsų išganymo.

Artėjant Didžiajai savaitei, ganytojas atkreipė dėmesį į Dievo žodyje minimą didžiulį priešiškumą Jėzui, kuris kilo iš žydų pusės: teismo taryboje priimamas sprendimas Jėzų nužudyti. Tokioje slogioje atmosferoje kaip šviesos pliūpsnis atrodo žmonės, ieškoję ir laukę šventykloje iš viešumos pasitraukusio Jėzaus (plg. Jn 11, 45–56). Tai visų laikų egzistencinis klausimas: ar Dievas mūsų neapleis? 

Homilijos klausytojų žvilgsniai buvo kreipiami į Mergelę Mariją. Ją, Aušros Žvaigždę, žmonijos tamsoje Dievas siuntė, kad stiprintų išganymo viltį, vestų žmones prie Jėzaus.

Vysk. Algirdas pakvietė aktyviai ir sąmoningai dalyvauti Didžiosios savaitės liturgijoje, kad tai būtų didžiųjų įvykių sudabartinamas ir mūsų širdžių perkeitimas. Mergelė Marija jau nuėjo šį kelią nuo Betliejaus iki Golgotos – mes jį dar turime nueiti.

Visuotiniais maldavimais vėliau buvo užtarta Kristaus Bažnyčia, Šventasis Tėvas Pranciškus. Melstasi ir arkivyskupijos intencija šį mėnesį – kad prisikėlęs Kristus atneštų pavasarį į mūsų širdis ir Bažnyčios gyvenimą, kad Jį liudytume vilties stokojančiam pasauliui.

Maldose piligrimai buvo kviečiami prašyti Dievo palaimos ir arkivyskupijos dvasininkams jų kunigystės ar amžiaus sukakčių proga – melstasi už arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių SJ, kun. Piotrą Komorniczaką OFM Cap., kun. Gintarą Blužą OFS, kun. Gražvydą Geresionį ir kun. Andrių Končių.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba