Kauno arkivyskupijos muziejaus padalinys.

M. Jurgaičio g. 17
Šiluva, Raseinių r. 
Tel. +370 428 43220
Mob. +370 611 52082 (muziejininkė ses. Modesta)
muziejus@siluva.lt

Muziejaus darbo laikas:

Pirmadienis
Antradienis
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Penktadienis
Šeštadienis
Sekmadienis
nedirba
nedirba
9.00-12.00, 14.00-18.00
9.00-12.00, 14.00-18.00
9.00-12.00, 14.00-18.00
9.00-12.00, 14.00-18.00
9.00-12.00, 14.00-18.00

Pirmasis muziejus

Šiluvos šventovė bažnyčios ir istorines vertybes jau nuo XVIII a. pab. saugojo bazilikoje esančioje Ligonių Sveikatos koplytėlėje. Dėl joje esamų vertybių, koplytėlė tuo metu buvo vadinama Brangenybių koplyčia.

Joje dar ir šiandien galite pamatyti senosios Apsireiškimo koplyčios altorių, kuris 1911 m. statant naują, dabartinę koplyčią buvo perneštas į šią koplytėlę. Altoriuje stovi marmurinė Dievo Motinos skulptūra, nukaldinta Anglijoje XVIII a. viduryje ir 1770 m. parvežta iš Londono bei pastatyta Apsireiškimo koplyčioje Šiluvos klebono Tado Bukotos.

Taip pat Koplytėlėje saugomas ir istorinis 1669 m. per kalvinų bei katalikų kivirčus peršautas Nukryžiuotojo paveikslas – ant lentų tapytas kryžius, padovanotas Šiluvos koplyčiai Žemaičių vyskupo Antano Sapiegos.

Naujasis muziejus

Tačiau daugeliui vertybių sąlygos šaltoje ir drėgnoje koplytėlėje nebuvo tinkamos, tad projektuojant Piligrimų centrą, buvo sumanyta įrengti naują, šiuolaikišką Šiluvos istorijos muziejų. Jis veikia nuo 2009 metų.

Šiluva nuo pat įsikūrimo buvo viena svarbiausių ne tik Žemaičių vyskupijos (vėliaus Kauno arkivyskupijos), bet ir visos Lietuvos šventovių. Čia 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija, bazilikoje galime išvysti stebuklais garsėjantį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, jau 500 metus tęsiasi gyva atlaidų tradicija, 1993 m. joje lankėsi ir meldėsi popiežius Jonas Paulius II, ir kasmet miestelį aplanko keliasdešimt tūkstančių piligrimų.

Taigi apsilankę svečiai muziejuje gali susipažinti su Šiluvos šventovės ir miestelio istorija, kultūra ir pamaldumo tradicijomis.

Popiežiškoji Bažnyčios kultūros paveldo komisija, 2001 m. apibūdindama bažnytinių muziejų funkciją, itin pabrėžė pastoraciją. Dokumente „Pastoracinė muziejų funkcija“ rašoma: „bažnytinis muziejus su visais jo aplinkoje vykstančiais renginiais artimai susijęs su bažnytiniu gyvenimu, nes regimai dokumentuoja kelią, kurį amžių raidoje Bažnyčia nuėjo pamaldomis, katecheze, kultūra ir artimo meile“.

Atsiliepiant į tai, parodų-konferencijų salėje kas keletą mėnesių eksponuojama nauja paroda. Tai teminės ekspozicijos, kurios apima ne tik Bažnytinio meno paveldą, bet ir individualių menininkų kūrybą bei įvairias aktualias temas.

Ekspozicija

Čia saugomi eksponatai padeda saugoti, puoselėti ir skleisti Šiluvos miestelio ir Bažnyčios gyvenimo atgarsius.

Skrynia

Įėjus pro duris akys pirmiausia krypsta į centre stovinčią didžiulę skrynią. Tai tikroji geležimi kaustyta dėžė, apie 1569 m., įsigalėjus kalvinizmui ir traukiantis katalikams, paskutinio Šiluvos klebono J. Holubkos pakasta žemėje ir 1612 m., po Mergelės Marijos apsireiškimo, padedant aklo šimtamečio senelio rasta žemėje prie didelio akmens.

Skrynioje rasti liturginiai indai ir drabužiai (tiesa, eksponuojami nėra originalūs, jie pakeisti analogiškais to laikmečio) ir Katalikų bažnyčios steigimo Šiluvoje aktas. Atradus šį dokumentą 1622 m. buvo baigtos teisminės bylos ir Bažnyčia su jai priklausančiomis žemėmis grąžinta katalikams.

Plačiai pagarsėjus versija, jog šioje skrynioje rastas ir „stebuklingu“ vadinamas Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, kabantis didžiajame bazilikos altoriuje. Tačiau 2003 m. atlikta paveikslo restauracija ir ekspertizė tą galimybę paneigė – nebuvo rasta drobės lankstymo žymių, kurios neabejotinai būtų atsiradusios paveikslui apie 80 metų išgulėjus po žeme.

Paveikslas

Tuomet tiesiai ant priešakinės sienos išvystame didelį paveikslą, vaizduojantį Mergelės Marijos apsireiškimą. Jį 1931 m. nutapė dailininkas iš Čenstochovos Boleslovas Rutkovskis.

Iki 2003 metų šiuo paveikslu, stengiantis išsaugoti jo šventumą, buvo uždengiamas bazilikos didžiajame altoriuje esantis Marijos su Kūdikiu paveikslas; atidengiamas jis būdavo tik švenčių ir pamaldų metu.

Dokumentai

Tai svarbiausių Šiluvos dokumentų faksimilės: Šiluvos bažnyčios 1457 m. steigimo aktas, išlikęs XVII a. nuorašo pavidalu ir 1661 m. kun. Mikalojaus Sviechausko „Šiluvos bažnyčios istorijos“, apie 1775 m. darytas nuorašas. Jame pirmą kartą užrašyta Marijos apsireiškimo istorija ir po jo sekę įvykiai.

Infulato drabužiai

Infulatūros titulas reiškė, kas šventovės klebonas – infulatas – turėjo teisę ir privilegiją iškilmių metu šv. Mišias aukoti vyskupiškomis apeigomis, su vyskupo drabužiais bei insignijomis. Šiluva buvo pirmoji ir viena iš dviejų Infalutūrų Žemaičių vyskupijoje, šis titulas jai suteiktas popiežiaus Pijaus VI-ojo 1775 m. rugsėjo 15 d.

Tai unikalūs ir vieninteliai infulato drabužiai Lietuvoje. Išvysti galite vyskupo mitrą – galvos apdangalą (XVIII a.), arnotą – viršutinį puošnų drabužį (XVII a. II p.), vyskupo pirštines, sandalus ir kojines (XVIII a. IV ketv.) bei pastoralą – vyskupo lazdą (XVIII a. II p.).

Apsireiškimo koplyčios projektas

Vienas įdomesnių eksponatų – originalus architekto Antano Vivilskio (1877-1919) ranka pieštas Apsireiškimo koplyčios projektas, darytas 1906 m.

A, Vivulskio koplyčios brėžinių grafika neįprasta to meto Lietuvai ir Rusijai – brėžiniai atlikti tušu, akvarele ir spalvotais pieštukais, tonavimu parodyta apimtis ir šešėliai. 1908 m. projektas buvo eksponuotas Antrojoje lietuvių dailės parodoje, nors, kurdamas jį, autorius dirbo tikrai ne parodai.

Popiežiaus Jono Pauliaus II rožinis

Savo dėmesiu Šiluvą tarp kitų šventovių išskyrė popiežius Jonas Paulius II, joje apsilankęs 1993 m. rugsėjo 7 d. Čia galite išvysti jo Šiluvai padovanotą Vatikano meistrų rožinį su šio popiežiaus herbu.

Steigėjo portretas

Galiausiai išeinančiuosius tarsi palydi Šiluvos bažnyčios fundatorius Petras Simonas Gedgaudas, 1457 m. pasirašęs steigimo aktą. Jo XIX a. portretas, nuo tarpukario buvęs užmarštyje, dabar taip pat eksponuojamas muziejuje.

Liturginiai indai

Tai altoriaus indai, naudojami Eucharistijos apeigose pagal tam tikrą paskirtį. Dažniausiai jie gaminami iš patvarių ir brangių medžiagų, su Eucharistine duona ar vynu susiliečiančios vietos būtinai būdavo paauksuojamos.

Ekspozicijoje išlikę XVII a. pab. – XX a. pr. Šiluvoje naudotos dvi taurės ir dvi komuninės. Komuninė – indas, kuriame laikoma konsekruota duona – Jėzaus Kristaus Kūnas. Savo išvaizda ji primena uždengiamą taurę. Mišių taurė, dar vadinama kieliku, – pagrindinis liturginis indas, kuriame laikomas eucharistinis vynas.

Stebuklų knygos

Tai knygos, kuriose užrašytos istorijos, liudijančios per Dievo Motinos užtarimą Šiluvoje patirtus stebuklus. Klebono kun. Marcijono Jurgaičio 1886-1925 m. „Uzraszymas niekuriu ypatingu Motinos Szwenczausi Szydlawos, kuriuos stebuklingais reiki numanyti“ ir klebono kun. Vlado Simaškos (buvusio Šiluvos klebonu 1959–1986) bei jo brolio kun. Eduardo Simaškos (dirbusio Šiluvoje 1986-2010) 1958-1999 m. rašyta byla „Apie gaunamas malones Šiluvoje per Švenčiausios Marijos Dievo Motinos užtarymą“. Joje randame daugiau nei 180 malonių ir išgijimų, įvykusių apie 1914-1999 metus.

Parodos

2012 metai

Surengtos 9 parodos: 

  • „Floristiniai rūbai“ (Kauno paslaugų ir verslo darbuotojų prof. Rengimo centras).
  • „Motiejui Valančiui 210“.
  • „Sibiro Alma Mater…“  – Lietuvių tremties 70-iui paminėti (mokytoja, dailininkė A. Traškinienė).
  • „Tarp nakties ir dienos“ (tekstilininkė E. Jesulaitytė).
  • „O angele, man skirtas“ (ses. R. Teresiūtė SJE).
  • Iš Domo Akstinio rinkinio „Romano Krasninkevičiaus grafika“.
  • „Tiesos žodis – kelias į laisvę“ (Knygnešio dienai ir L. K. B. Kronikos leidybos 40-čiui. Ses. R. Teresiūtė SJE).
  • „Ave Maria“ (tautodailininkas, skulptorius A. Teresius).
  • „Angelo žinia“ (Respublikinio vaikų kūrybinių darbų konkurso paroda).
2013 metai

Suorganizuotas renginys-minėjimas  „Kun. V. Grausliui 100 metų“.

Surengtos 4 parodos:

  • Istorinės A.Varno fotografijos.
  • Fotografijų paroda  „Prisiminimai iš Šventosios Žemės“.
  • Z. Bacevičienės siuvinėtų paveikslų paroda.
  • Istorinių M. Sakalausko fotografijų paroda „Žemaitijos mažoji architektūra“ skirta žemaičių krikšto jubiliejui.
2014 metai

Liepos 26 d., šv. Onos ir Joakimo dieną pirmą kartą suorganizuota „Senelių šventė“.

Surengtos 3 parodos: 

  • Adolfo Teresiaus darbų fotoparoda;
  • Paroda, skirta Jonui-Pauliui II; 
  • Tautodailininko Kazimiero Martinaičio darbų paroda.  
2015 metai

Devintinių procesija organizuota atkuriant miestelio gatvių puošimo bei altorėlių darymo tradicijas. Rinkta medžiaga apie prieškaryje vykusias tradicines Devintinių procesijas Šiluvoje.

Surengtos 3 parodos: 

  • Paroda, skirta pašvęstojo gyvenimo metams 
  • Laimos Dzigidaitės žolynų grafikos paroda
  • Senovinių abrozdėlių parodėlė
2016 metai

2016-ais metais buvo renkama medžiaga apie gailestingumą Šiluvos istorijoje.  Gruodžio 18 d. suorganizuotas  renginys  „Gailestingumas Šiluvos istorijoje“.

Vyko 3 parodos: 

  • Paroda skirta pal. Jurgio Matulaičio atminimui.
  • Senųjų Kauno kunigų seminarijos fotografijų paroda „Praeities atspindžiai“ skirta Kauno seminarijos 150-mečiui.
  • „Prakartėlės“ (Žaiginio mokinių darbai).
2017 metai

Vyko 5 parodos:

  • Surinktos medžiagos apie Šiluvos chorus ir vargonininkus ekspozicija (paminint 560 metų Šiluvos parapijos jubiliejų).
  • Taip pat eksponuota tarpukario Šiluvos spauda, senosios nuotraukos.
  • XVIII-XIX a. senieji  arnotai.
  • XX amžiaus Šiluvos bažnyčios vėliavos, arnotai, kapos, bei smulkioji liturginė tekstilė.
  • Kalvio kryždirbio Stanislovo Špuko darbų paroda.