Šiluvos paveikslo vainikavimas

Vienas iš svarbiausių įvykių Šiluvos istorijoje – Švč. Mergelės paveikslo vainikavimas. Jis liudija oficialų gautų malonių, užtariant Šiluvos Marijai, Bažnyčios pripažinimą.

Vyskupas Jonas Lopacinskis 1774 m. spalio 22 d. persiuntė Romos šv. Petro bazilikos kapitulai kan. Tado Bukotos prašymą leisti vainikuoti Karalienės vainiku Šiluvos Mergelės paveikslą ir pridėjo savo rekomendaciją. Vyskupas J. Lopacinskis rašo:

„Minėtasis Švč. Mergelės paveikslas jau nuo seno įrengtas didžiajame altoriuje, papuoštas sidabriniu bei paauksuotu brangiu rūbų, nuo senų laikų pasižymėjęs ypatingomis malonėmis ir stebuklais; tokiu jį laiko ir tikintieji, jų dažnu bei gausiu susibūrimu buvo praeityje ir dabar tebėra gerbiamas.“

Vysk. J. Lopacinskis, 1774 10 22

Į šį prašymą 1775 m. sausio 25 d. išsiųstas leidimas vainikuoti Marijos ir Kūdikio galvas, kaip ir prašyta, auksinėmis karūnomis, išlaidas padengiant pačiam Žemaičių kapitulos kanauninkui Tadui Bukotai ir kitiems „minėtosios Švč. Mergelės garbintojams“.

Nors leidimas vainikuoti paveikslą gautas jau 1775-aisiais, paveikslas iškilmingai vainikuotas tik 1786-ųjų rugsėjo 8 d.

Mirus vysk. Lopacinsiui, naujasis vyskupas Steponas Giedraitis prieš paveikslo vainikavimą nusprendė sudaryti oficialią komisiją stebuklingiems įvykiams ištirti. Komisija prisaikdino ir apklausė nemaža žmonių, patikrino votus bei knygą, kur buvo užrašoma apie stebuklinguosius įvykius. Taip pat vysk. S. Giedraitis išleido specialų aplinkraštį tikintiesiems dėl Šiluvos Dievo Motinos paveikslo vainikavimo. Jame vyskupas rašo:

„Atlikome tyrimą kruopščiai, pagal Bažnyčios nurodymus bei nuostatus, nevienašališkai, ne vaizduote tikėdami, bet pagal rimtų asmenybių pareiškimus bei mačiusiųjų liudijimus: teologų, daktarų ir visų tų, kuriuos prisiėjo tuo reikalu kvosti, ir pagaliau remdamiesi mokytų bei išmintingų tarėjų nuomone laipsniškai įsitikinome, kad amžinai visagalis Dievas nuo 1622 m. aiškiai teikiamomis malonėmis norėjo būti iš tikrųjų stebuklingas tame Šiluvos kilniausios Mergelės Marijos paveiksle“.

Vysk. S. Giedraitis

Vainikavimo iškilmės

Vysk. Steponas Giedraitis, pranešęs, kad paveikslas vainikuojamas 1786 m. rugsėjo 8-ąją – Marijos Gimimo dieną vieno svaro aukso vainikais ir kad per tris iškilmių dienas bus galima pelnyti visuotinius atlaidus, žmones džiugiai ragino: „Salutate Mariam, quae multum laboravit in vobis!“ (Sveikinkite Mariją, kuri tiek daug yra jums padariusi).

Vyskupas taip pat paakino kunigus ištisomis parapijomis traukti į iškilmes ir nustatė dienas, kada kuri parapija turėtų organizuotai atvykti. Vainikavimo iškilmės truko tris dienas. Paveikslas vainikuotas aikštėje priešais bažnyčią.

Vainikus uždėjo Žemaičių vyskupas kunigaikštis Steponas Jonas Giedraitis. Į iškilmes atkeliavo tiems laikams neregėtai daug žmonių – bene 30 tūkstančių. Iš jų buvo 3 senatoriai, daug didikų, aukštų valstybės pareigūnų net iš Lenkijos, dalyvavo bene 12 vyskupų.

Per iškilmių dienas (1786 m. rugsėjo 10 d.) buvo konsekruota ir penktoji, mūrinė Šiluvos bažnyčia.

Vainikavimo iškilmėms atminti buvo išleistas Šiluvos Marijos paveikslėlis, leidinys lenkų kalba ir medalionai su vainikuota Marija ir užrašais lietuvių bei lenkų kalbomis.

1886 m. atšvęstas Šiluvos Dievo Motinos paveikslo vainikavimo šimtmetis. Iškilmėse dalyvavo Žemaičių vysk. M. Paliulionis, 40 kunigų ir 40 tūkst. maldininkų. Jubiliejui atminti išleistas specialus leidinys lotynų kalba ir parengta Šiluvos vikaro J. Čerkeliausko šiluvinė knygelė lietuvių kalba.

Karūnų vagystė

Netrukus po restauruoto paveikslo sugrąžinimo į Šiluvos baziliką, per 2003 m. Kalėdas į šventovę įsibrovę asmenys pavogė paveikslo aptaisų karūnas bei nuplėšė Dievo Motinos auksinę sagę. Senosios karūnos taip ir nebuvo surastos.

2006 m. rugsėjo 10 d. pradedant pagrindinę Eucharistijos liturgiją iškilmingai naujai karūnuotas stebuklingu laikomas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Dvi – Dievo Motinai ir Kūdikiui skirtas – aukso karūnos buvo sukurtos P. Gudyno restauravimo centre, jas pašventino popiežius Benediktas XVI Lietuvos vyskupų vizito ad limina Romoje metu 2006 m. birželio mėnesį.