Paveikslo restauracija

Šimtmečiams bėgant Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas ne kartą buvo restauruotas, stengiantis panaikinti laiko įspaustas žymes. Bene nuodugniausia ir svarbiausia – paskutinioji, 2001–2003 m. atlikta Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro specialistų.

Šios restauracijos metu atlikti nuodugnūs paveikslo tyrimai, stengtasi panaikinti ne tik laiko bei teršalų žymes, bet ir ankstesnių restauracijų ne visada vykusius užtapymus. Technologiniai tyrimai bei užtapymų pasluoksnė analizė parodė, kad prieš tai paveikslas buvo atnaujintas, taisytas ir restauruotas bent penkis kartus, paskutinįkart – 1957 m.

Šiluvos Madona atgavo pirmykščius švelnios, jaunos moters bruožus. Ilgas ir kruopštus restauratorių darbas pasiteisino. Mūsų akims atsivėrė grakščios Madonos veido ir kaklo linijos, išraiškingos akys, lūpos, autentiškas skruostų rausvumas. Marijos ir Kūdikio veidai švelnūs, sklidini giedrumo ir ramumo. Restauruojant paveikslo aptaisus išlygintos deformacijos, užtaisyti įtrūkimai, metalas nuvalytas ir konservuotas. Beveik po keturių šimtų metų Šiluvos Dievo Motinos paveikslas vėl atgavo pirminį savo žavesį ir įtaigumą.

Po šios restauracijos daug tiksliau identifikuotas paveikslo amžius. Taip pat restauruojant paveikslą išsiaiškinta, kad apatinė jo dalis pridurta vėliau, veikiausiai paveikslą didinant, kad tiktų didesniam altoriui. Tad nepadidintas paveikslas tikriausiai buvo skirtas 1623–1624 m. Šiluvoje pastatytai medinei bažnytėlei, 1642 m. ją perstačius į didesnę, buvo padidintas ir paveikslas. Arba galėjo būti jis padidintas 1670 m. perkeliant į naują didįjį altorių.

Šiluvos Dievo Motinos paveikslą restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janina Biliotienė. Paveikslo aptaisus restauravo aukščiausios kategorijos metalo restauratorė Eugenija Juknienė, taip pat Birutė Kaupienė, Rimvydas Derkintis, Darius Varnas, Arūnas Baublys.

Technologinius tyrimus atliko: restauravimo technologijos ekspertė Janina Lukšėnienė, Dalia Panavaitė, Jurga Bagdzevičienė, Rapolas Vedrickas, Irena Bubinienė.

Puošybinius akmenis identifikavo Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas, brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas.