Ypatingas paveikslo gerbimas

Daugelį metų stebuklingu vadinamas Marijos su Kūdikiu paveikslas Šiluvoje turėjo yatingą gerbimo formą: ant jo viršaus būdavo nuleidžiamas kitas, taip malonėmis garsėjantį paveikslą apsaugant ir net paslepiant.

Galimybė išvysti stebuklais garsėjantį paveikslą tik šventadieniais ar tam tikromis progomis sustiprindavo nekasdieniškumo, šventiškumo bei sakralumo įspūdį.

Vyskupo Kazimiero Paco vizitacijos akte (1677 m.) smulkiai aprašoma, kaip įrengtas altoriuje stebuklingasis Marijos paveikslas. Ant jo užleidžiamas kitas paveikslas, vaizduojantis dažną XVII a. antroje pusėje siužetą: į Mariją strėlėmis šaudo piktosios dvasios, o angelai ją gina ir saugo savo skydais. Pats stebuklingas paveikslas dėl apsaugos iš kitos pusės būdavo stipriai užrakinamas geležiniu užraktu.

Tiksliai nežinome, kada originalusis dengiamasis paveikslas buvo pakeistas 1931 m. dailininko Boleslovo Rutkovskio tapytu Marijos apsireiškimą vaizduojančiu paveikslu. Veikiausiai Lietuvos Nepriklausomybės laikais, laikotarpiu po Pirmojo pasaulinio karo. Pagal analogiška formą ir matmenis galima spėti, kad jis ir buvo naujai tapytas specialiai šiam tikslui.

Po 2003 m. restauracijos sugrąžinus į altorių Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, jis kitu paveikslu nebėra dengiamas.

Visuose vyskupų pranešimuose Šventajam Sostui apie Šiluvos Švč. Mergelės paveikslą buvo rašoma kaip apie itin žmonių gerbiamą ir malones skleidžiantį.

Jo ypatingą gerbimą liudija ne tik vyskupų dėmesys, paveikslo figūrų apdengimas kaldintais aptaisais, gausios bei įvairios pamaldumo praktikos: maldos, giesmės, ėjimas aplink altorių, kuriame kabo garsusis paveikslas, keliais, bet ir gausūs maldininkų suaukoti votai.

Votai – padėkos ženklai

Šiluvoje prie paveikslo kabantys votai liudija apie Dievo Motinos užtarimu patirtas malones. Jau seniausioje Šiluvos pergamentinėje istorijoje apie 1651 m. rašoma:

„Didėja Dievo gerumas ir jam ištikimų žmonių pamaldumas ypatingomis ir stebuklingomis malonėmis, kurias teikia visokiuose reikaluose kreipiantis į Švč. Mergelę, kaip liudija įvairūs ir gausūs pakabinti votai“.

Votai matyt kaupti ne vienerius metus, jų prisirinko tiek daug, kad Šiluvos klebonas Joakimas Skirmantas pavedė garsiam Karaliaučiaus auksakaliui Laurynui Hofmanui nukaldinti Marijos ir Kūdikio figūroms aptaisus.

Užsakymas įvykdytas maždaug 1674 m., nes 1677 m. vysk. Kazimieras Pacas per Šiluvos parapijos vizitaciją rado daug dėkingų žmonių suaukotų liturginių drabužių bei indų, bet prie paties paveikslo tebuvo suskaičiuoti tik 28 sidabriniai votai. Likusieji, manoma, ir sunaudoti kaldinant aptaisus.

Apie votus Šiluvoje daugiau… >>