siluva.lt











400 m. Jubiliejus



 
Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas
Ikonografinis tipas  •  Gerbimas  •  Restauracija  • 

Šiluvos Dievo Motinos atvaizdas – Salus populi romani kopija

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveiksle nutapyta Marija ant kairės rankos laiko Kūdikį, aprengtą ilgu palijumi – apsiaustu. Jėzus dešine ranka laimina (lotynišku būdu – paskutiniai du pirštai prilenkti), o kairėje laiko Šventąjį Raštą. Marija apsisiautusi tamsiu apsiaustu, dengiančiu ir galvą. Kaktos gaubte – kryželis, virš galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas. Dievo Motinos rankos sukryžiuotos – dešinioji uždėta ant kairiosios. Ties dešiniuoju petim – didelė šviesi aštuonkampė žvaigždė. Jos pagrinduose slypi kryžius, pirmųjų krikščionių laikytas Kristaus monograma. Tad žvaigždė Marijos petyje reiškia, kad ji yra Dievo Sūnaus Motina. Paveikslo kompozicija rodo, kad jis yra seno bizantiškojo ikonografinio tipo, vadinamojo Hodegetria (Kelio rodytoja). Šio paveikslo pirmavaizdis – Marijos Snieginės (Salus populi romani) ikona, esanti Romoje, Švč. Marijos Didžiosios bazilikos Paulinos koplyčioje. Šios ikonos autorystė priskiriama šv. Lukui. Tad Šiluvos Dievo Motinos paveikslas yra vienos iš garsiausių ir labiausiai paplitusių Marijos ikonų kopija.

Šis Šiluvos paveikslo palyginimas su garsiąja ikona leidžia tiksliau nustatyti ir Šiluvos Madonos paveikslo sukūrimo datą. Salus popoli romani ikonos kopijas popiežius Pijus V leido daryti tik 1569 m. Vadinasi, Šiluvos Dievo Motina niekaip negali būti nutapyta ankstesniais metais. Tai patvirtina ir tapymo ant drobės aliejiniais dažais technika, dar netaikyta XVI a. statant pirmąją bažnyčią Šiluvoje. Salus populi romani – romiečių globėjos paveikslui dėmesį skyrė visi XVI a. 2 pusės – XVII a. pradžios popiežiai. Tad šio paveikslo kopijos gana sparčiai plito. Jas platino vyskupai, vienuolijos (Lenkijoje ir Lietuvoje – jėzuitai, dominikonai, karmelitai ir unitai bazilijonai). Palyginus daugybę tokių paveikslų su Šiluvos Mergele Marija matyti, kad šiluviškis paveikslas daugiausia panašumų turi su paveikslais, nutapytais paskutiniais XVI a. dešimtmečiais Italijoje arba XVII a. pirmojoje pusėje Lenkijos ir Lietuvos unijoje. Šiluvos paveikslas pats panašiausias į nuo 1606 m. Letyčovo (Ukrainoje, Podolėje) dominikonų bažnyčioje kabėjusį paveikslą (dabar jis yra Liubline), 1594–1597 m. atvežtą iš Romos.

Tad kada nutapytas Šiluvos Dievo Motinos paveikslas? Viena tikrai aišku, ne anksčiau kaip 1569 m., bet tikriausiai ir ne vėliau nei XVII a. trečiasis dešimtmetis, kai Šiluvoje vėl pastatyta nedidukė katalikų bažnyčia. Restauruojant paveikslą išsiaiškinta, kad apatinė jo dalis pridurta vėliau, veikiausiai paveikslą didinant, kad tiktų didesniam altoriui. Tad nepadidintas paveikslas tikriausiai buvo skirtas 1623–1624 m. Šiluvoje pastatytai medinei bažnytėlei, 1642 m. ją perstačius į didesnę, buvo padidintas ir paveikslas. Arba galėjo būti jis padidintas 1670 m. perkeliant į naują didįjį altorių.

Smalsesniam piligrimui Šiluvos Dievo Motinos paveikslas iškelia nemaža klausimų. Kodėl šio paveikslo užsakovai, o gal nežinomas, kaip manoma, vietinis dailininkas parinko Šiluvai Švč. Mergelės paveikslą, kurio pirmavaizdis garsioji Salus populi romani ikona? Ar vien dėl jos populiarumo, ar dėl to, kad šios ikonos kopijas uoliai platino jėzuitai, rūpinęsi pamaldumu Šiluvos Mergelei? Gal būtų galima daryti ir drąsesnes prielaidas? Pavyzdžiui, kad bizantiškosios tradicijos hodegetria tipo Madonos paveikslu norėta pabrėžti per Marijos apsireiškimą Šiluvoje perduotą žinią. Šiluvoje pasirodžiusi Marija kalbėjo ne apie save, o apie savo Sūnų. Ji tarsi rodė į Jį. Būtent tai ir reiškia Šiluvos Marijos paveikslo ikonografinis tipas hodegetria – kelio rodytoja, vienintelio tikrojo kelio – Jėzaus – rodytoja. Pasakojama, kad po Marijos apsireiškimo Šiluvoje aklas senelis, parodęs, kur užkasta skrynia su bažnyčios turtu, praregėjo. Panašus pasakojimas apie dviejų aklų vyrų praregėjimą siejamas su ikona – Šiluvos Dievo Motinos paveikslo pirmavaizdžiu. Nežinome, ar Šiluvos paveikslo kūrėjas ar užsakytojas įžvelgė šias sąsajas, ar jomis pasinaudojo, o gal tai tėra tik atsitiktiniai, nors ir įdomūs sutapimai.