siluva.lt











400 m. Jubiliejus



 
Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika

Didysis altorius

Įžengus į bažnyčią maldininko akys pirmiausia krypsta į didįjį altorių, jame saugomą maloningąjį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą. Menotyrininkė L. Šinkūnaitė kviečia pažvelgti į abipus jo stovinčias dvi statulas: šv. Juozapo, Marijos Sužieduotinio, ir šv. Joakimo, jos tėvo. Abu jie – Marijos gyvenimo liudininkai bei globėjai.

   
         

„Antrajame altoriaus tarpsnyje – skulptūrinė grupė, vaizduojanti šv. Petrą, kaip Kristaus įsteigtos Bažnyčios vadovą, pirmąjį popiežių, vedantį tikinčiuosius pas Dievą Tėvą per jam pavestą globoti Bažnyčią“, – pasakoja menotyrininkė L. Šinkūnaitė. Kun. P. Katela rodo Petro rankose esantį raktą – valdžios simbolį ir Evangelijų knygą - nesugriaunamą Bažnyčios pagrindą. Po Petro skulptūra ištiestas tinklas primena, kad šis apaštalas buvo žvejas, kurį Kristus išsirinko žmones žvejoti. Šalia esantis gaidys primena trigubą Petro išsigynimą iki sugiedant gaidžiui. Kristaus Bažnyčią, kurią globoti pavesta Petrui, simbolizuoja šalia stovintis namelis su bokštu ir kryžiumi.

Virš šitų skulptūrų, Glorijoje, – Dievas Tėvas plačiai išskėstomis rankomis, tarsi mus pasitinkantis, laukiantis mūsų.

Kun. P. Katela atkreipia dėmesį į virš paties altoriaus stalo esančią pelikano figūrą, simbolizuojančią begalinę Jėzaus meilę žmonėms, sykiu Jėzaus žmoniją išgelbstinčią kūno ir kraujo auką, sudabartinamą švenčiant Eucharistiją. Mat apie pelikaną pasakojama, kad jis, norėdamas pamaitinti savo vaikus, gali prasikirsti iki kraujų sau krūtinę ir iš jos tenkančiu krauju pamaitinti savo mažylius, kad tik išgelbėtų jiems gyvybę.

Menotyrininkė L. Šinkūnaitė siūlo pažvelgti į presbiterijos šonuose stovinčius du obeliskus. „Kairiojo obelisko angeliukai laiko popiežiaus kryžių ir tiarą, dešiniojo – vyskupo pastoralą bei mitrą. Obeliskai – tai amžinybės pažadas simboline prasme; obeliskai su popiežiaus ir vyskupo insignijomis – tai Bažnyčios didžiausi pilioriai, t. y. popiežius ir vyskupai (šv. Augustinas pilioriais vadino visus apaštalus)“, – aiškina L. Šinkūnaitė.

Prieš einant apžiūrėti šoninius altorius kun. Paulius Katela klausia, ar pastebime gausybę įvairiausių angelų presbiterijoje. Jų apsupta Marija atrodo kaip tikra angelų Karalienė.

 

Ekskursija po bažnyčią parengta pagal menotyrininkės doc. dr. Laimos Šinkūnaitės straipsnį „Šiluvos istorija ir šventumas“ („Artuma“. 2000. Nr. 7–8) ir kun. Pauliaus Katelos knygelę „Šiluvos Marijos šventovės istorija“ (1937 m.)