siluva.lt











400 m. Jubiliejus



 
Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika

Trumpa istorija

Petro Simono Gedgaudo 1457-aisiais įsteigtoji bažnyčia neišliko, bet Apvaizdos sumanymu išsaugotas ir išgarsėjęs steigėjo duotasis bažnyčiai vardas – Švč. Mergelės Marijos Gimimo.

XVI a. Šiluvon įsisukus reformacijos vėjams, nebeliko ir Šiluvos katalikų bažnyčios. Šiluvos istorijos kryptį pakeitė Švč. Mergelės apsireiškimas. Nauja nedidukė medinė bažnyčia pastatyta katalikams atgavus žemes 1623–1624 m. klebono Jono Smolkos-Kazakevičiaus rūpesčiu. Atgaivinus Marijos Gimimo atlaidus, suplaukdavo žmonių minios. Veikiai prireikė naujos bažnyčios. Tad apie 1641-uosius pastatyta gerokai didesnė kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Po šimtmečio vyskupui Antanui Tiškevičiui teko rūpintis statydinti naują mūrinę bažnyčią, nes sena darėsi per maža. Vyskupas Jonas Lopacinskis 1774 m. spalio 31 d. rašydamas Šventajam Sostui, kad Šiluvos klebonui būtų suteiktos infulato teisės, mini, kad Šiluvos bažnyčia atgauta „ypatinga Dievo malone bei nuostabia Dievo Gimdytojos pagalba… aiškiam stebuklui tarpininkaujant (mediante evidenti miraculo)“.

Ypatinga šventė Šiluvos istorijoje – 1786-ųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Tų metų rugsėjo 8-ąją vainikuotas malonėmis garsėjęs paveikslas ir konsekruotas naujai pastaty-tosios mūrinės bažnyčios didysis altorius, o rugsėjo 10-ąją vyskupas Tadas Juozapas Bukota pašventino ir pačią bažnyčią.

1974 m. popiežius Paulius VI Šiluvos bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą, rodantį jos svarbą.