siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
LIUDIJIMAI
...jūs esate išrinktoji giminė, šventoji tauta <...> pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę. (1 Pt 2, 9–10)
Atgal

Šiluvos klebonas kun. Vladas Simaška užrašė įvykį (1959 m.), kurio liudininkas jis pats buvo ...

1959 m. vasario mėn. Vieną dieną anksti rytą atėjo į bažnyčią vyras ir moteris, jauni žmonės, labai susirūpinę, tiesiog verkdami meldėsi prie Švč. Marijos. Skundėsi man, kad ištikusi didžiausia nelaimė – susirgo jų labai mylimas sūnelis Antaniukas, šešerių metų berniukas. Gydytojai sako, kad nėra vilties išgyti. Dėl to jie atvažiavo Šiluvon prašyti šv. Mariją pagalbos. Labai nuoširdžiai verkdami meldėsi, ėjo išpažinties, su jais atsisveikindamas prašiau pranešti, jeigu jų Antaniukas pagis.

1959 m. lapkričio mėn. 29 d. (tai buvo sekmadienis) vėl atvažiavo tie patys žmonės padėkoti šv. Marijai už jų sūnelio pagydymą. Jie gyvena Raseinių mieste. Jis – vieno kolūkio šoferis Benediktas Račas. Jis papasakojo, kad berniukui ant akies buvo užaugęs guzas. Raseinių gydytojai patarė vežti Kaunan. Kaune pripažino, kad esąs piktybinis vėžys ir išgydyti nėra vilties. Reikia gydyti švitinant spinduliais. Taip švitinant akis tikrai suges, bet gydyti reikia. Tada tėvai nesutiko atiduoti tokiam gydymui. Jie meldėsi prie šv. Marijos, ir jų Antanukas pagijo.

Džiaugdamiesi atvažiavo Šiluvon, atsivežė ir pagijusį Antaniuką. Abu nušvitusiais veidais pasakoja, kaip jų sūnelis pagijo ir kad jį pagydė niekas kitas tik gailestingiausioji Švenčiausioji Dievo Motinėlė. Tas vaikas gražiai, sveikai atrodo, ligos žymių neliko, tik gerai įsižiūrėjus galima pastebėti, kad ta akis truputį mažesnė.