siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Pagrindiniai faktai

Šiluva garsi:

1457 m. vietos dvarininkas Petras Simonas Gedgaudas pastato Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir šventųjų Petro bei Baltramiejaus bažnyčią.

XVI a. į Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje žmonės traukia net iš Prūsijos.
Apie 1560 m. Šiluvoje ypač įsigali kalvinizmas. Katalikų bažnyčia sunyksta.
Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka surenka išlikusias bažnyčios vertybes ir jas paslepia – sudėtas į skrynią užkasa. Pats iš Šiluvos pasitraukia.
1588 m. Lietuvos III Statutas pripažįsta katalikų teisę atgauti nusavintus turtus.

Apie 1606 m. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis paveda veikliam kunigui Jonai Smolkai-Kazakevičiui Šiluvos bylą. Atgauti tai, kas liko iš katalikų nuosavybės Šiluvoje, be galo sunku. Trūksta dokumentų, be to, Šiluvos kalvinų bendruomenė labai stipri.
1608 m. Šiluvoje piemenėliams pasirodo Švč. Mergelė Marija. Vaikai pasikviečia du pažįstamus kalvinus. Vėl pasirodžiusi Mergelė Marija kalba su kitos konfesijos žmogumi. Tai unikalus faktas. Jos perduota žinia: „Čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama“. Marijos apsireiškimas Šiluvoje laikomas bene anksčiausiu Europoje ir vienu iš penkių Bažnyčios oficialiai pripažįstamų Marijos apsireiškimų.
1622 m. kun. Jonas Kazakevičius laimi bylą dėl nuosavybės sugražinimo katalikams. Šios bylos baigtį, manoma, nulėmė Marijos apsireiškimas, po kurio rasti bažnyčios dokumentai.
1623–1624 m. pastatoma nedidelė medinė bažnytėlė, mat senoji buvo sugriauta arba kalvinų klestėjimo laikmečiu sunyko ir pati sugriuvo.
XVII a. 3 dešimtmetis apytikslė labai greitai malonėmis išgarsėjusio Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo sukūrimo data.
1641 m. perstatyta į didesnę pirmoji bažnytėlė.
1646 m. vysk. Jurgis Tiškevičius pirmą kartą užsimena, kad Šiluvos Dievo Motinos paveikslas garsėja Dievo malonėmis.
1663 m. Žemaičių ordinaras Aleksandras Sapiega pastatydina koplyčią Marijos apsireiškimo vietoje.
1668 m. pab. arba 1669 m. pr. konfliktas dėl ginčijamos žemės tarp katalikų ir kalvinų. Jo metu peršautas Nukryžiuotojo atvaizdas. Byla dėl šio konflikto pasiekia teismą, kalvinai, peršovę Nukryžiuotojo atvaizdą ir katalikų vikarą, ją pralaimi. Po šio įvykio kalvinų bendruomenė beveik sunyksta.
1674 m. garsusis Dievo Motinos paveikslas apdengiamas Karaliaučiaus auksakalio Lauryno Hofmano iš gausių ir brangių votų nukaldintais apkaustais.

1752 m. vysk. Antanas Tiškevičius Šiluvą paskelbia dekanato centru.
1760 m. pradedama naujos mūrinės bažnyčios statyba.
1775 m. pop. Pijus VI vysk. Jono Lopacinskio prašymu Šiluvai suteikia infulatinės prepozitūros rangą. Tai reiškia, kad Šiluvos klebonai pamaldų metu gali dėvėti vyskupiškus ženklus.
1775 m. pop. Pijui VI leidus, atlaidai imti švęsti visą oktavą.
XVII a. pab. vyskupų skatinamas vis labiau populiarėja keliavimas procesijomis į Šiluvos atlaidus.
1786 m. vysk. Tadas Bukota, iki vyskupystės Šiluvos klebonas infulatas, konsekruoja naująją Šiluvos šventovę.
1786 m. Žemaičių vysk. Steponas Giedraitis vainikuoja garsųjį, malonėmis garsėjantį Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą.

1818 m. pastatoma nauja medinė koplyčia Marijos apsireiškimo vietoje.
1886 m. carinė valdžia uždraudžia bet kokias procesijas.
1886 m. atšvęstas Šiluvos Dievo Motinos paveikslo vainikavimo šimtmetis.

1906 m. pirmosios organizuotos parapijų procesijos į atlaidus, panaikinus procesijų draudimą. Atlaiduose dalyvauja apie 50 tūkst. maldininkų.
1912–1924 m. vyksta dabartinės mūrinės koplyčios Marijos apsireiškimo vietoje statyba.
Nuo 1933 m. Šiluvos atlaidų metu vyksta įvairūs religiniai kongresai.
Nuo 1947 m. Šilinių atlaidai švenčiami išeivijoje.
Nuo 1960 m. okupacinė sovietų valdžia ypač griežtomis priemonėmis trukdo maldininkas atvykti į Šiluvos atlaidus.
1974 m. popiežius Paulius VI Šiluvos bažnyčiai suteikia mažosios bazilikos titulą.
XX a. 8–9 dešimtmečiai maldininkai, nepaisydami sovietų valdžios draudimų, procesijomis keliauja į Šiluvą. Jose dalyvauja ir jaunimas. Šių procesijų organizatorius sovietų valdžia suima.
Nuo 1981 m. Šiluvoje iškilmingai minima Marijos garbei skirtoji kiekvieno mėnesio 13 d.

1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. Mergelei Marijai.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankosi popiežius Jonas Paulius II.
1999 m. baigtas įgyvendinti Apsireiškimo koplyčios architekto A.Vivulskio sumanymas pastačius antrąją angelų skulptūrą (autoriai R. ir R. Antinai).

2001–2003 m. paskutinė, pati nuodugniausia Šiluvos Dievo Motinos paveikslo restauracija, ne tik atnaujinusi paveikslą, bet ir suteikusi daug žinių apie jo amžių ir kilmę.
2003 m. Šiluvoje pašventinti Jono Pauliaus II namai. Juose gyvena ir mokosi Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso seminaristai. Taip pat šis pastatas tarnauja piligrimų ir rekolektantų reikmėms.

2006 m. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis.
2007 m. Šiluvos parapija minėjo 550 metų jubiliejų.

2008 m. rengiantis minėti Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus rūpesčiu įgyvendintas arkivyskupo J. Skvirecko (1873–1959) sumanymas sujungti į vieną aikštę erdvę tarp Šiluvos bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios. Pradėta abiejų šventovių restauracija. Imtas tiesti 2 km piligrimų takas per šilą  į Apsireiškimo koplyčią. Pastatytas Piligrimų informacijos centras, atidarytas Šiluvos muziejus. Aikštėje įrengti Rožinio koplytstulpiai, atnaujinta Švč. M. Marijos statula.
2008 m. rugsėjo 7 d. švenčiant Jaunimo šventę ir minint popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje ir Šiluvoje 15-ąsias metines sakralioje aikštėje tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčos atidengiamas Jono Pauliaus II paminklas. Šalia aikštės einanti gatvė pavadinta Jono Pauliaus II vardu.

2008 m. rugsėjo 6–15 d. buvo iškilmingai švenčiamas Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus. Iškilmėse dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys Kelno arkivyskupas Joachimas Meisneris, visi Lietuvos vyskupai, kaimyninių kraštų ganytojai. Jubiliejaus šventimo dienomis Šiluvoje apsilankė iki 150 tūkst. visos Lietuvos, kitų pasaulio šalių piligrimų. Pirmąkart Šiluvos istorijoje buvo švenčiamos ekumeninės pamaldos.
2008 m. iš Šiluvos bazilikos buvo transliuojamos šv. Mišios tarptautiniu Marijos radijo tiltu.

2009 m. Šiluvoje pradėtos rengti Ligonių dienos.
Nuo 2009 m. Šiluvoje iškilmingą nario priesaiką duoda tais pačiais metais įkurtos Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos nariai.
2009-aisiais didžiuosiuose Šilinių atlaiduose minėtas Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejus.

2010 m. per Šilines dėkota Dievui už Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį.
2010 m. Šiluvoje įvyksta pirmasis Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos metinis suvažiavimas.

Nuo 2011-ųjų Šilinių atlaidai pradedami švęsti rugsėjo 7-ąją Šv. Jono Pauliaus II, kuris lankėsi Šiluvoje 1993 m. rugsėjo 7-ąją, diena.
2011-aisiais Šilinių atlaiduose minimi Dievo Gailestingumo metai.
2012 metais atlaidai užbaigti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų iškilmingu minėjimu.


2013 metais Šiluvoje sutinkamos ir pagerbiamos Lietuvoje keliavusios šv. Jono Bosko relikvijos.
2013 metais per Švč. M. Marijos Gimimo iškilmę Šiluvoje vyko Tikėjimo metų ir Žemaičių Krikšto 600 m. jubiliejaus paminėjimas. Tais metais pašventintos 14 Kryžiaus kelio koplytėlių piligrimų take per Šiluvos šilą iki Apsireiškimo koplyčios.


2014-aisiais Šilinėse švenčiami Šeimos metai.

2016 metais per Šilinių atlaidus švenčiamas popiežiaus Pranciškaus paskelbtas ypatingasis Gailestingumo jubiliejus. Šio jubiliejaus proga, kaip ir kitose reikšmingiausiose vyskupijų šventovėse, Šiluvos bazilikoje atvertos Gailestingumo durys.

Šiluva yra Jono Pauliaus II piligrimų kelio, 2007 m. sujungusio su šv. Jonu Pauliumi II susijusias šventoves Lietuvoje, dalis.