siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
XX a. istorijos

Atgal

1960 m. per Šilinių atlaidus atvykusi iš Šiaulių Sofija Lapinskienė, 26 metų amžiaus, pasakojo ...

1958 metais pradėjo skaudėti akys. Nuo akių skaudėjimo labai sunykusi. Gydė Šiaulių gydytojai. Prirašė Nr. 8 akinius. Per 4 mėnesius akys dar labiau nusilpo ir pro akinius nebematė, girdėjusi, kaip gydytojos Dopkevičienė ir Sodšienė kalbėjosi, kad greitai visai apaksianti – esą akių tinklainių degeneracija.

Nebuvusi pamaldi, tėvai nelabai religingi, tai ir tingėjusi melstis. Bet šioje ligoje prašiusi Mariją, kad visai neapaktų. 1959 m. rugsėjo 8 d. per Šilinių atlaidus akys visai pagijo. Nakvojo daržinėje ant šieno ir pametė akinius. Labai nusiminė, nes manė, kad negalės parvažiuoti į namus, be akinių nematė. Išėjus iš daržinės ėjo bažnyčion, buvo rūkas, migla, bet ji mačiusi medžius. Atėjusi bažnyčion, paėmusi maldaknygę galėjo skaityti. Tos savijautos ir džiaugsmo negalinti apsakyti, kai pasijuto, kad sveika esanti. Rodė tą pačią maldaknygę, kurios šriftas labai smulkus. „Kai pasijutau, kad pasveikau, tuomet mano malda buvo labai nuoširdi“. Iš vakaro ėjusi keliais apie koplyčią. Pažadėjusi Marijai, jeigu neapaks, tai vaikus (turi tris) išmokinsianti mylėti Mariją.

1948–49 m. (tais metais, kai uždarė kapucinų bažnyčią) birželio 1 dieną ant šv. Jurgio bažnyčios mačiusi tokį reginį: iš žvaigždžių vainikas, tame vainike IHS ir Švenčiausia Trejybė, kaip maldaknygėse išpaišyta. Tam pranykus pasirodęs raudonas kryžius, kuris nusileidęs į bažnyčią. Tai matė ir jos draugė ir dar vienas žmogus. Kryžius padaręs tokį įspūdį, kad naktį ilgai užmigti negalėjusi, vis kryžių mačiusi, kai tik užsimerkdavusi.