siluva.lt











400 m. Jubiliejus



 
XX a. istorijos

Atgal

Stasė Čaikauskienė 1959 m. rugsėjo 9 d. atvykusi Šiluvon pasakojo ...

Stasė Čaikauskienė 55 metų iš Pajūrio parapijos, Šilalės rajono, 1959 m. rugsėjo 9 d. atvykusi Šiluvon pasakojo:

„Sirgau širdies liga 25 metus. Plungės gydytojas Čaikauskas (jos giminė) sakė, kad išgydyti nėra vilties. Staiga galinti mirti. Parašė receptą, sakė, jei tokių vaistų gausiu, tai pagysiu, bet niekur tokių vaistų negavau. Turbūt parašė tokį receptą, kad mane nuramintų.

1947 metais Šiluvon važiavo mano kaimynė, mašinoje buvo laisva vieta, tai ir mane pakvietė važiuoti. Važiuodama nemaniau pagyti, tik norėjau prie mirties geriau pasirengti. Šiluvoje besimeldžiant savijauta pagerėjo. Grįžusi namo pasijutau stipresnė. Gydytojai, kurie mane pirmiau gydė, patikrino mane ir rado širdį visai sveiką. Dabar jaučiuosi visai sveika.

Mano sūnus Bronius sirgo skilvio liga 4 metus, jautė didelius skausmus, negalėjo valgyti. Reikėjo daryti operaciją. Gydytojai sakė, kad operacija labai pavojinga. Aš meldžiau, kad pavyktų operacija, Šv. P. Marijai paaukojau dvi žvakes. Su Bronium kartu buvo operuoti 16 žmonių (nuo skilvio). Mano sūnui operacija buvo sunkiausia, reikėjo išpjauti didelę skilvio dalį. Po operacijos stebėtinai greit sugijo, visi gydytojai nustebo, trečią dieną jis išėjo iš ligoninės.

Šiais metais atvykau padėkoti Šv. Marijai. Norėjo atvykti ir Bronius, bet kadangi taip varžomas atvykimas, tai liko namuose.

Mes važiavome traukiniu. Nuo stoties vežė mus arkliais. Važiavome naktį. Miške radome sargybą, kuri suėmė tuos, kurie mus vežė. Mes išlakstėme, paskui susirinkę bijodami ėjome. Iš paskos sekė kažkoks įtartinas žmogus. Atėję prie koplyčios, suklupę ilgai meldėmės. Naktis šalta. Įtartinasis, matyt, sušalo ir dingo. Tada mes nuėjome pas žmones, kurie, nors ir bijodami, mus įsileido. Mes čia pailsėjome, sušilome“.

Apie savo išgijimą pasakojo su dideliu įsitikinimu ir dėkingumu.