siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
APIE ŠILUVĄ

Apsuptas šilų stovi nedidukas Šiluvos miestelis.
Iš šilų kilo ir jo vardas Šilas, sulenkinta forma – Šidlava, o Nepriklausomybės metais įsigalėjo pavadinimas Šiluva.

XV a. viduryje Šilo kaime tebuvo dešimt sodybų. Kažin ar ką nors daugiau žinotume apie šį miškų apsuptą miestuką, tais laikais kaimą, jei vietos dvarininkas, garsus Lietuvos didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. nebūtų sumanęs joje pastatydinti Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir savo šventųjų globėjų Petro bei Baltramiejaus bažnyčią? Maldininkai plaukte plaukdavo į šios bažnyčios titulinius atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos, kurioje vyravo protestantai.

XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas. Tačiau, kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, žmonės keliaudavo į atlaidus. Vėliau katalikų bažnyčia buvo uždaryta ir sugriauta. Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka bažnyčios vertybes bei dokumentus sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens.

Katalikai mėgino atgauti reformatų nusavintą bažnyčios turtą. Tačiau laimėti bylą dėl Šiluvos bažnyčios atgavimo buvo labai sunku, nes neturėta nuosavybės dokumentų. Čia į sunkią ir painią istoriją įsiterpė pati Švč. M. Marija.

Švč. M. Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis, pasikvietęs mokytoją, vardu Saliamoną, prisiartino prie akmens ir pamatęs verkiančią mergelę kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama." Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs iškart praregėjo.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje laikomas vienu pirmųjų Marijos pasirodymu Europoje ir bene vienintelis, kai Dievo Motina kreipėsi į kitos konfesijos žmogų..

Po jos apsireiškimo atradus bažnyčios steigimo dokumentus 1622 m. laimėta byla dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Senosios bažnyčios vietoje gana greitai iškilo nedidelė medinė bažnytėlė, atgaivinti garsieji Šilinių atlaidai. Į juos ištisos parapijos eidavo iškilmingomis procesijomis, vadovaujamos savo klebonų. Kelionės į Šiluvos atlaidus buvo tikra atgailos, atsivertimo, o drauge ir džiaugsmo piligrimystė.

Veikiai stebuklais išgarsėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Jis yra senojo bizantiškojo ikonografinio tipo Hodegetria, jo pirmavaizdžiu laikytina Salus popoli romani ikona, esanti Romoje. Paveikslas buvo toks garsus, kad Marijos ir Kūdikio figūros papuoštos auksakalio Lauryno Hofmano iš susikaupusios daugybės votų nukaldintais meniškais apkaustais. 1786 m. rugsėjo 8 d., gavus popiežiaus leidimą, maloningasis paveikslas vainikuotas aukso karūnomis.

Tais pačiais metais, kai buvo vainikuotas stebuklingasis paveikslas, pašventinta ir nauja mūrinė katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. M. Marijos Gimimo bazilika. Tai darnus Lietuvos vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, jame išsaugotas daugiau nei du šimtmečius nekeistas vidaus dekoras, sukurtas Tomo Podgaiskio.

Maldininkus traukia ir Apsireiškimo koplyčia. Tai jau trečioji koplyčia Marijos apsireiškimo vietoje. Ji statyta XX a. pradžioje. Didingą 40 metrų aukščio pastatą suprojektavo architektas Antanas Vivulskis, sukūręs ir Trijų kryžių paminklą Vilniuje. Į koplyčios altoriaus pamatus įmontuotas akmuo, ant kurio, manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Įvyko atvirkščiai - Šiluvoje buvo ne tik meldžiamasi, bet ir skleidžiama lietuviška kultūra. Šiluvos atlaidai ypač išpopuliarėjo Nepriklausomoje Lietuvoje. Kaune netgi buvo įsikūręs komitetas maldininkų kelionėms organizuoti. Atlaidų tradicijos nepavyko nutraukti ir sovietų okupacijos metais, nors KGB pareigūnai visaip kliudydavo keliaujantiems maldininkams. Priešingai, Šiluva per visas okupacijas išliko maldininkų traukos centru.

Tėvynės laisvę išmeldusiems ir nepriklausomą, orų gyvenimą kuriantiems Lietuvos žmonėms Šiluva ir toliau yra lankoma bei puoselėjama piligriminė šventovė. Atkūrus Nepriklausomybę, kasmet rugsėjo pradžioje gausiai Šiluvą lankantys piligrimai iš Lietuvos bei užsienio šalių dalyvauja visą aštuondienį trunkančiuose Šilinių atlaiduose. Tad galime džiaugtis, kad didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje švenčiami jau beveik penkis šimtus metų. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį maldininkai, dėkodami Dievui už Tėvynės laisvę ir tęsdami sovietmečiu kilusią tradiciją, atkeliauja į Šiluvą organizuotomis eisenomis nuo Raseinių pusės ir Tytuvėnų. Į Šiluvą antrą dešimtmetį kasmet rengiami tarptautiniai piligriminiai jaunimo žygiai pėsčiomis iš Kryžių kalno.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė didysis piligrimas – popiežius šv. Jonas Paulius II.  Šventasis Tėvas meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, dalyvavo Dievo žodžio liturgijoje Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje. Šventojo Tėvo apsilankymo Šiluvoje 10-mečio proga 2003 m., per Šilinių atlaidus, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino Jono Pauliaus II namus, šiandien tarnaujančius kunigų ir kitų tikinčiųjų dvasiniam ugdymui. 2008 m., Šiluvoje švenčiant Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejų, naujojoje, ta proga įrengtoje sakralioje aikštėje atidengtas popiežiaus šv. Jono Pauliaus II paminklas viešnagės Lietuvoje 15 metų sukakčiai atminti; šio popiežiaus vardu tada pavadinta ir šalia aikštės einanti gatvė.

Tautos branginamoje Šiluvos šventovėje – ir popiežiaus Benedikto XVI dėmesio ženklai. Šio Šventojo Tėvo palaimintomis karūnomis 2006 metais vainikuotas į Šiluvos bazilikos didįjį altorių po restauracijos sugrąžintas malonėmis garsus Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas. 2008 m. rugsėjo 6–15 d. iškilmingai švenčiant Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejų, Šiluvoje lankėsi Šventojo Tėvo Benedikto XVI pasiuntinys Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris. Popiežiaus Pranciškaus palaiminimą Šiluvoje visiems Lietuvos žmonėms yra perdavęs apašatališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, dabartinis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana.

Vatikano spaudos tarnybai paskelbus apie šį paskyrimą atstovauti Šventajam Sostui, pasaulio naujienų agentūros drauge su šia žinia platino pranešimus apie Marijos apsireiškimo įvykį prieš 400 metų, tuo plačiai paskleisdami žinią apie Šiluvą, jos šventovę. Be didžiųjų Europos kalbų – anglų, italų, ispanų vokiečių, lenkų, ši žinia žinia sklido įvairiomis pasaulio kalbomis – taip pat ir Amerikos žemyno bei Azijos šalių (pvz., Vietnamo) kalbomis. Šiluva šiuose pranešimuose vadinta viena svarbiausių Lietuvoje Marijos šventovių.

Per dešimt Jubiliejaus, iš naujo atspindėjusių Marijos ir visų geros valios žmonių troškimą: „Čia per amžius tebus garbinamas Dievo Sūnus“, dienų Šiluvoje apsilankė iki 150 tūkst. maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš artimesnių bei tolimesnių Europos, taip pat Amerikos šalių, Australijos žemyno, pavieniui – iš Azijos bei Afrikos. Pirmąkart Šiluvos istorijoje tada vyko ekumeninės pamaldos. 

Rengiantis Jubiliejui Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus rūpesčiu Šiluva nepaprastai pasikeitė tapdama šiuolaikiniu dvasinės traukos ir piligrimystės centru. Šiluvos šventovėje ir šiandien svarbiausia išlieka Marijos apsireiškimo žinia – kvietimas savo krikščioniškąjį gyvenimą visiškai atgręžti į Jėzų Kristų. „ Esu giliai įsitikinęs, kad Marijos paskelbtoji Šiluvoje žinia reiškia ne ką kita, kaip raginimą rimtai pradėti gyvenimą su Kristumi“, – sakė arkivyskupas S. Tamkevičius.

Tada buvo įgyvendintas dar prieškario sumanymas Šiluvos baziliką sujungti su Apsireiškimo koplyčia įrengiant sakralią aikštę. Šiluvoje buvo pastatytas Piligrimų informacijos centras, jame atidarytas Šiluvos istorijos muziejus. Atvykstančiųjų maldai tarnauja abipus aikštės statomi meniški Rožinio koplytstulpiai, restauruojama Švč. M. Marijos Gimimo bazilika ir Apsireiškimo koplyčia, kurios bokštas iš toli pasitinka ir mūsų dienomis į Šiluvą atkeliaujančius maldininkus. Dabar į Apsireiškimo koplyčią juos atveda per šilą įrengtas 2 km piligrimų takas su jame pastatytais Kryžiaus kelio koplytstulpiais. 

Šiluvos šventovė ir šiandien traukia visus, kurie Šiluvos Dievo Motinos, nuo seno tituluojamos Ligonių Sveikata, užtarimu nori išmelsti sau, savo artimiesiems ir visai dabarties visuomenei fizinio ir dvasinio išgydymo. Šiluva ypač gausiai lankoma per didžiuosius Šilinių atlaidus, mėnesių tryliktomis dienomis švenčiant Marijos dienas, o nuo 2009 m. – ir Ligonių dienas paskutiniais mėnesių penktadieniais.

Šiluvą, prieš keturis šimtmečius palaimintą pačios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu, į savo maršrutus įtraukia mūsų šalies ir kitų kraštų piligrimai, lankantys Jono Pauliaus II piligrimų kelio šventoves Lietuvoje.

2016 metais, švenčiant ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų, Šiluvos bazilikoje (Kauno arkivyskupijoje – taip pat ir Kauno arkikatedroje bazilikoje) buvo atvertos Gailestingumo durys.