siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2012 09 14 Šilinių atlaidai: Kultūros ir meno darbuotojų diena. Prel. J. Mačiulio-Maironio paminėjimas
Paskelbta: 2012-09-14

Fotografavo Silvija Knezekytė
Fotografavo Silvija Knezekytė
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rugsėjo 14-ąją su visa Bažnyčia švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Šiluvoje buvo kartu švenčiama Kultūros ir meno darbuotojų diena. Joje dėkojant Dievui už Kryžiaus šviesą ir Kristaus prisikėlimo pergalę, prašyta malonės atsakingai kurti Dievo dovanotą pasaulį, melstasi už visus kūrėjus, tarnavusius Lietuvai ir Bažnyčiai. Pastarąja intencija meldžiantis vakaro šv. Mišiose buvo paminėtas ir didis tautos poetas, ilgametis Kauno kunigų seminarijos rektorius prelatas Jonas Mačiulis-Maironis (beje, kilęs iš netolimų Šiluvai apylinkių, o 1912 m. pašventinęs Apsireiškimo koplyčios kertinį akmenį) 150-ojo gimimo jubiliejaus proga. Šiluvos kultūros centro salėje, kur veikia šiai progai skirta paroda, po vakaro šv. Mišių Šiluvos miestelio bendruomenė pakvietė į vakarą Maironiui atminti.  
 
Į didžiuosius Šilinių atlaidus, aštuntąją jų dieną, kaip ir kasdien, prieš iškilmingą Eucharistijos liturgiją vidudienį sakraliąją aikštę prie joje įrengto altoriaus priešais Baziliką užpildė gausiai atvykę piligrimai. Juos liturginėje katechezėje kun. Artūras Kazlauskas pakvietė įsimąstyti, ką krikščioniui reiškia Kryžiaus slėpinys. Tai tikėjimo, Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį ženklas. O kartu, kaip pabrėžta katechezėje, tai perėjimo ženklas – kaip Kristus per išdavystę, kančią perėjo į pergalę, taip ir krikščionis turi pernešti savo kryžius per gyvenimą juos laimindamas. Kun. A. Kazlauskas ragino ypač meno, kultūros kūrėjus savo veikoje atspindėti dieviškojo gyvenimo ženklus, linkėjo, kad kiekviename žmoguje dangaus Tėvas atpažintų Sūnaus veidą, rankose – Sūnaus rankas, o širdyje – savo Sūnaus širdies plakimą.

Iškilmingoje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už rašytojus, poetus, kultūros ir meno darbuotojus, kad jie savo darbais skatintų žmones ieškoti tiesos, gėrio ir Dievo.

Liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sveikino gausiuosius piligrimus – Eucharistiją
koncelebravusius brolius kunigus, taip pat klausyklose patarnavusius Raseinių dekanato kunigus, Mišiose giedojusius operos solistus – Rasą Juzukonytę ir Deividą Staponkų, vargonavusią prof. Aušrą Motuzienę, Maironiečių draugijos narius, kelių Lietuvos gimnazijų bei mokyklų moksleivius ir mokytojus, į Šiluvą nuo Dubysos pėsčiomis atkeliavusią Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bendruomenę, taip pat meno, kultūros žmones ir visus piligrimus iš įvairiausių Lietuvos vietovių bei Marijos radijo klausytojus.

Fotografavo Silvija Knezekytė

Fotografija Silvijos Knezekytės

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Šiluvoje švenčiantiems Švč. M. Marijos Gimimą, Lietuvos Krikšto 625-ąsias metines, Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą arkivyskupas S. Tamkevičius savo homilijoje priminė, jog ikikrikščioniškoje istorijoje kryžius buvęs kančios ir mirties ženklas, krikščionims jis yra Jėzaus meilės ženklas. Ganytojas pabrėžė, jog Bažnyčia ypač vertina tuos kūrėjus, kurie savo darbais gina tiesą, gyvybę, šeimą, žmogaus orumą. Jie, kurdami teigiamą visuomenės klimatą, skatindami moralę, gėrį, yra labai brangūs Bažnyčiai. Dėmesys atkreiptas į Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Gaudium et spes“, išreiškusią, kaip didžiai Bažnyčia vertina menininkų veiklą, kuria siekiama darnos visuomenėje (visą tekstą žr. čia >>).

Homilijoje iškelta didžiulė žmogų ugdanti geros knygos vertė, kurios nepajėgė sunaikinti ir sovietinės bei carinės prievartos sistemos – jai nenusilenkti skatino daugybė Lietuvoje slapta platintos draudžiamos literatūros. Kai kurie teatro meno pavyzdžiai sovietiniais laikais irgi buvę tarsi gaivaus vandens gurkšnis troškusiems laisvės. Persekiojama ir draudžiama sovietmečiu katalikiška spauda, netgi maldaknygės, katekizmai ugdė laisvus, tik Dievui gebančius nusilenkti krikščionis.

Ganytojas apgailestaudamas priminė, jog mirties kultūros, kaip ją yra pavadinęs pal. Jonas Paulius II, skleidėjai visuomenėje, deja, sėja netikėjimą ir neviltį, tarnauja ne žmogui, o jo sąmonei jaukti. Homiliją užbaigiant paraginta melsti visiems kūrėjams Šventosios Dvasios šviesos būti gyvybės kultūros skleidėjais.

„Šiandien jau galime kalbėti apie piligriminės šventovės Šiluvos kultūrą“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, be kita ko, pasidžiaugdamas, jog čia, ypač po pamaldų, išvysta daug giedrių, šviesių žmonių veidų.

Fotografavo Silvija Knezekytė

Fotografavo Silvija Knezekytė

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Fotografavo Silvija Knezekytė

Fotografavo Silvija Knezekytė

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Daugybė žmonių šiose šv. Mišiose, kaip ir kasdien Šilinių atlaiduose,  priėmė šventąją Komuniją. Negalintys to padaryti sakramentiniu būdu buvo pakviesti vienytis dvasiškai.


Fotografavo Silvija KnezekytėPo šv. Mišių tautos dainių Maironį savo koncertine programa aikštėje pagerbė ir atlaidų dalyvius pradžiugino primindami brangią jo kūrybą Kauno universitetinės gimnazijos gimnazistai. Vakaro šv. Mišiose už poetą ir kunigą Maironį homiliją (žr. čia >>) pasakęs arkivyskupas S. Tamkevičius atskleidė gilią Maironio meilę tėvynei, kuri kilo iš jo gilaus įsišaknijimo Evangelijoje.

 
 
 
 
 
 
Fotografavo Silvija KnezekytėIr pasibaigus vidudienio pamaldoms, Šiluvoje nenutrūksta malda. Atvykstantieji piligrimai lanko Apsireiškimo koplyčią su Marijos kojas lietusiu akmeniu, Baziliką ir jos maloningąjį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą. Čia jie gali adoruoti Švč. Sakramentą, kuris Ligonių Sveikatos koplyčioje išstatytas nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Iš Šiluvos Marijos radijo bangomis po Lietuvą sklinda Rožinio malda (14 val.) bei Gailestingumo vainikėlis (15 val.). 17 val. Rožinio malda kalbama procesijoje nuo Apsireiškimo koplyčios.