siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2009 09 13 JUBILIEJAUS IŠKILMĖ ŠILUVOJE. PADĖKA UŽ EVANGELIJOS ŽINIĄ
Paskelbta: 2009-09-13


Rugsėjo 13 d., sekmadienį, Šiluvoje, ypač gausiai dalyvavę visą aikštę ir jos prieigas užpildę Šiluvos piligrimai – paprasti įvairių Lietuvos kraštų tikintieji ir ypač garbingi svečiai, aukšti dvasininkai, kunigai, vienuoliai, valdžios žmonės, šeimos, jaunimas, kaip viena Dievo vaikų šeima, iškilmingai šventė Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų ir dėkojo Dievui už mūsų tautai prieš tūkstantmetį dovanotą Evangelijos šviesą ir krikščioniškojo tikėjimo malonę. Savo atvykimu į iškilmes, aukota Eucharistija ir žodžiu Šiluvos piligrimus, visą Lietuvos Katalikų Bažnyčią ir visą Tūkstantmečio jubiliejų švenčiančią lietuvių tautą pradžiugino, pasveikino ir sustiprino, perduodamas Šventojo Tėvo Benedikto XVI palaiminimą, Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Vidudienį 12 val. iškilminga procesija prie altoriaus aikštėje atėjo kelių dešimčių didžiulė svečių ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų procesija. Jai, kaip ir švenčiamai Eucharistijai, vadovavo arkivysk. L. Bonazzi. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius nuoširdžiai sveikino apaštališkąjį nuncijų, taip pat šv. Mišias vėliau koncelebravusius  svečius – Lenkijos Elko vyskupą Jerzy Mazurą, Baltarusijos vyskupą Antoni Dziemianko, Vilniaus arkivyskupą metropolitą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, Kaišiadorių vyskupą Juozą Matulaitį, Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką, Panevėžio vyskupą emeritą Juozą Preikšą, Vilkaviškio vyskupą emeritą Juozą Žemaitį, Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Joną Ivanauską, visus kunigus. Taip pat sveikino LR premjerą Andrių Kubilių, ES Parlamento narį prof. Vytautą Landsbergį, kitus LR Seimo narius, savivaldybių vadovus, visus atvykusius tikinčiuosius ir kvietė melstis už Lietuvą. Per šv. Mišias giedojo KTU akademinis choras „Jaunystė“, dirigavo Danguolė Beinarytė.

„Esu dėkingas Viešpačiui, galėdamas aukoti šią Šventąją Eucharistiją, baigiant Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo šventę čia, senoje Šiluvos šventovėje, kuri yra gyvas lietuvių tautos istorijos atminimas. <...> Šioje Eucharistijoje, jaučiant Mergelės Marijos žvilgsnį, kviečiu su dėkingumu ir atnaujinta atsakomybe minėti gerosios Evangelijos žinios, kurią į Lietuvą nešė šventasis Brunonas, paskelbimo tūkstantmetį. Jaučiame bendrystę tos daugybės brolių ir seserų danguje, kurie per tą tūkstantį metų išgyveno ir perdavė mums lobį tikėjimo į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, tapusį žmogumi, mirusį ir prisikėlusį dėl mūsų. Mums jie taip pat perdavė savo meilę Marijai, Jėzaus Kristaus Motinai, kurią Jėzus mums davė kaip motiną. Viešpatie, mes tariame ačiū už tikėjimo dovaną. Šiose šventose Mišiose meldžiame sustiprinti mūsų tikėjimą, prašome, kad visada mokėtume likti tavo rankose“, – sakė arkivysk. L.Bonazzi pradėdamas iškilmingą liturgiją.

Vėliau apaštališkasis nuncijus pamaldų dalyvių miniai pasakė pamokslą. „Besąlygiška ir amžina Dievo meilė, skirta kiekvienam kūriniui ir pasireiškusi laike kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus, gimusio iš Mergelės Marijos, įsikūnijimas, prieš tūkstantį metų buvo paskelbta ir Lietuvos žemėje“, – sakė arkivysk. L.Bonazzi, kviesdamas pamąstyti, ką Lietuvos istorijai reiškė krikščionių tikėjimo priėmimas praeityje ir kokią žinią neša šiandienos krikščioniui – jis „šiuo gyvenamuoju metu, išsiskiriančiu didžiuliu sąmyšiu ir vis labiau plintančia neopagonybe, privalo labiau nei bet kada likti ištikimas „evangeliškosios tapatybės principui“. „Ne grįžti į praeitį, bet suteikti gaivumo, autentiškumo ir naujo postūmio savo krikščioniškajam gyvenimui“, grįžti prie Evangelijos, „gyventi ja daugiau ir geriau“, gyventi vientisą ir autentišką krikščionio gyvenimą, būnant juo visu savimi, visur ir visada – taip ragino  Lietuvos tikinčiuosius Šventojo Tėvo pasiuntinys mūsų šalyje (visą pamokslą žr. http://kaunas.lcn.lt/naujienos/,1238).

Atnašų procesijoje buvo atneštas Šiluvos piligrimų centrui skiriamas dailininko A. Račo ir dukros tapytas karaliaus Mindaugo su kryžiumi rankoje portretas, maldos akcijos Tūkstantmečio žiedas laiškai Lietuvai ir skrajutės, vis gausėjančių Lietuvos katalikiškųjų mokyklų dovanojama žvakė ir jas pristatantis leidinys, Kauno I dekanato piniginė auka (šias aukas kasdien nešė ir visų kitų arkivyskupijos dekanatų atstovai); jaunimas atnešė duoną ir vyną.

Šv. Mišių pabaigoje Šiluvos aikštėje buvo pašventinta Skausmo slėpinių koplyčia – kaip padėkos Dievui už Evangelijos žinią Lietuvoje ženklas, o būrys viešai pasižadėjusių tikinčiųjų buvo priimti į Šiluvos Švč. M. Marijos draugiją.

Prieš apaštališkojo nuncijaus perduotą popiežiškąjį palaiminimą sveikinimo žodį taręs Elko vyskupas J. Mazuras įteikė arkivysk. S. Tamkevičiui Šiluvai skiriamą dovaną – šiemet Gižicko mieste Lenkijoje šv. Brunono kankinystės paminėjimo iškilmių medalį ir sakė: „Prašykime, kad šv. Brunonas įkvėptų mus skelbti Evangeliją, ginti krikščioniškąsias vertybes ir laikytis visko, kas įneštų jas į mūsų kultūrą, kad jis būtų gerų santykių tarp tautų pavyzdžiu, įkvepiančiu kurti krikščioniškąją Europą, besiremiančia Evangelijos uola.“

Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai iškilmes Šiluvoje transliavo Lietuvos televizija bei kasdien Šilinių pamaldas tiesiogiai transliuojantis Marijos radijas.

Ir kitu laiku į Šiluvą atvykę piligrimai galėjo dalyvauti šv. Mišiose, atlikti išpažintį. Tikintiesiems patarnavo kelios dešimtys Kauno I dekanato bei svečių kunigų. Mišių, kurias aukojo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, VDU KTF prodekanas kun. Kęstutis Kėvalas, metu piligrimai buvo kviečiami dėkoti Marijai, rodančiai žmoniją kelią pas savo Sūnų, Dievui – už atpirkimą ir Šiluvoje patiriamas malones, malonę gyventi krikščionio gyvenimą.

Minimo Lietuvos tūkstantmečio proga kun. K. Kėvalas savo pamoksle ir katechezėje prieš pagrindines iškilmes sakė, jog „mes išlikome kaip krikščioniška tauta, tad čia, Šiluvoje, turime apsvarstyti, kas mus palaiko“. Jis kvietė pažvelgti į įstabųjį Dievo įsikūnijimą istorijoje – jį, paženklintą gražiais krikščionybės ženklais, matome ir mūsų tautos kelyje. Kai Dievas veikia, pasaulis tampa ne beprasmybės, bet Dievo plano, jo kūrybos, mūsų bendradarbiavimo su juo, bet ne chaoso ar atsitiktinumų vieta – taip kalbėjo kun. K. Kevalas, atkreipdamas dėmesį, kokios pavojingos yra ideologijos, žmogų vertinančios kaip socialinį subjektą, ir kokios pražūtingos, nuo Dievo nugręžiančios į lietuvių sąmonę neretai grįžtančios toli žmonijos praeityje turėjusios likti magiškosios pasaulėjautos apraiškos. Žmonės drąsinti artėjančio antrojo tūkstantmečio akivaizdoje išsikelti kelis uždavinius: 1) įsimąstyti į Jėzaus veidą; 2) pažinti Šventąjį Raštą, melstis su juo, kad jis keistų žmogaus gyvenimą; 3) išlaikyti ir lavinti viltį malda; 4) stiprinti šeimas ir plėsti šeimyniškumą visuomenėje. „Lietuva – ne nevykėlių kraštas, bet didvyrių žemė. Ji turi didžiausią dovaną – krikščioniškąją žinią, kuri vienijo, palaikė ir atnešė laisvę. Mes esame atsakingi nešti ateities kartoms vilties fakelą ir tikėjimą“, – sakė kun. K. Kėvalas.

Po pietų Šiluvos piligrimai buvo kviečiami į religinės muzikos valandą „Ave Marija“ Apsireiškimo koplyčioje. Dalyvavo Daiva Eidikytė (mecosopranas), Jūratė Veselytė (altas), Loreta Haidari (vargonai), kauno arkikatedros bazilikos mišrus choras „Cantate“, vad. Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.

Vakaro šv. Mišioms vadovavo vysk. Jonas Ivanauskas. Pamokslą pasakė kun. K. Kėvalas. Giedoojo „Cantate“ ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos jaunimo choras.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba , el. paštas info@kn.lcn.lt