siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 09 10 Kun. Kazimiero Briliaus MIC konferencija Šiluvoje
Paskelbta: 2009-01-21

„Atpirktųjų Motina, įsikurk savo vaikų namuose“

 Iš kun. Kazimiero Briliaus MIC konferencijos Šiluvoje 2008 m. rugsėjo 10 d.

Sunki Bažnyčios užduotis – parsivesti Švč. M. Mariją kartu su Sūnumi į namus, į kiekvienos šeimos kasdieną.
Dar tebegalime džiaugtis, kad senelių namų kasdienoje nestokojama Švč. M. Marijos. Jai meldžiamasi, stojama į jos Rožinio draugijas, tebekruta gyvojo rožinio būreliai ir panašios, daugiau ar mažiau organizuotos grupės prie parapijų, vienuolynų. Ta pati jos mylėtojų armija tebemoka ir jos titului skirtų giesmių, maldų, nemažai įvairių pamaldumo Švč. M. Marijai būdų. Pastebimai gausesni yra ir su M. Marijos titulais siejami atlaidai. Vyresnioji karta tebėra pavyzdys tų, kurie parsivedė Švč. M. Mariją į namus ir priėmė į savo religinę ar net ir buitinę namų kasdieną.

Šiuose atlaiduose taip iškilmingai ir su gausiomis maldomis, puošnia liturgija tariamas Švc. M. Marijos vardas, minimi jos titulai. Galima nesunkiai nuspėti, jog ir kitais metais čia ar kitoje jos vardo ar titulo šventovėje bus sėkmingai pakartotas panašus renginys. Šioje didybėje, šioje grožybėje, maldų gausybėje tebeglūdi Jėzaus nuo kryžiaus duoto pavedimo užduotis: parsivesti Dievo Sūnaus motiną į savo namus, į savo šeimą, į kasdienį šeimos gyvenimą. Pagarbinę jos vardą, apgiedoję titulus, sužavėti jos motinystės ir šventumo bei lydimi Šiluvoje išmelstų malonių, ryžkimės apgyvendinti ją ne tik močiutės maldaknygėse, paveikslėliuose, bet ir bręstančių paauglių religingume, būsimųjų žmonų skaistume, motinų religingume, vyrų tėvystėje, sužadėtinių meilėje.

Tai, kad krikščioniškosios teologinės tiesos, sakramentinė Bažnyčios tikrovė per marijinę teologiją, liturgiją, pamaldumą pasiekia Lietuvą ir įgauna katalikiškos kultūros bei dvasingumo formą, suvešėjo joje nuo viduramžių iki XX a. pradžios bei atlaikė XVI a. visą Europą suskaldžiusią reformaciją, yra istorinė Dievo dovana ir Bažnyčios bei tautos pastangų vaisius.
Tai, kad XX a. su savo agresyvia bedievybe sukūręs Dievą ignoruojančią savąją kultūrą tikisi, jog Lietuvos daugiau nei 600 m. amžiaus krikščionybė pasiliks tik kaip istorija muziejuose – irgi tiesa. Tikrai daug valstybinių pastangų ir vilčių sudėta puoselėjant muziejinę, kultūrinę krikščionybės formą bei viliantis, jog tik muziejuose jinai ir pasiliks.

Tai, kad Švč. M. Marija prieš 2000 m. patikėta tokiais nepaprastais žodžiais: „Moterie, štai tavo sūnus!“ (Jn19, 27) ir atėjusi prieš 600 m. į mūsų protėvių namus, padarė juos ir Dievo Sūnaus namais – istorinė tiesa. Tai, kad šiandieninis sūnus – Jonas ar Petras, kurį Jėzus perduoda Marijai kaip motinai, išdrįs ją parsivesti į savo šeimos, namų kasdieną, o tokie namai taps dorybės, skaistumo, tikėjimo, meilės namais – irgi tiesa.

Dievo Sūnaus Motina, visų atpirktųjų Motina, užeik į mūsų, kaip į savo vaikų, namus, nuskaistink mūsų širdis, išblaivink mūsų protus, padaryk juos Dievo Sūnaus buveine!