siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 09 14 Kun. Kęstučio Kėvalo homilija Šiluvoje
Paskelbta: 2009-01-16

Šiluva – Dievo triumfo vieta 

Homilija pasakyta 2008 m. rugsėjo 14 d. 10 val. šv. Mišiose Šiluvos bazilikoje

Brangūs broliai ir seserys,
šiandien per šv. Mišias dėkojame Dievui už malones, amžiams bėgant patirtas Šiluvoje. Kokias malones čia žmones patiria?

Pirmiausia, brangieji, malonė, kad mes turime šią vietą. Kai P. Gedgaudas 1457 m. įkūrė parapiją duodamas tuomet neįprastą Mergelės Marijos Gimimo titulą šiai bažnyčiai, jis turbūt nenutuokė, kokie dalykai čia dėsis ir kiek žmonių čia lankysis.

Ši vieta ypatinga, nes nuo pat įkūrimo pradžios traukia piligrimus. Pirmiausia traukia Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kurį matome šioje Bazilikoje ir kuris yra padabintas žmonių padėkos votais, įlietais į Mergelės Marijos rūbą, simbolizuojantį, kad čia žmonės patyrė ypatingas Dievo artumo patirtis. Tai Marijos pasirodymo vieta, kur priartėjo dangus. Pats Dievas neįprastu būdu šioje vietoje prakalbino žmogų. Čia žmonės atvykdavo, kad patirtų gelbstintį Dievo artumą.

Šiluva yra Dievo triumfo vieta. Nežiūrint istorijos audrų, šioje vietoje toliau garbinamas Dievo Sūnus. Kai skaitome Šventąjį Raštą, o paskui žvelgiame į žmones ir pasaulio istoriją, matome nuostabių paralelių. Mes atpažįstame tą patį maloningojo Dievo veikimo braižą. Mes matome Marijos atvirumą Dievo veikimui. Per ją pildosi pasaulio išganymo planas. Matome Juozapą, kuris išgirsta angelo „Nebijok“ ir veikia ne pagal savo supratimą, bet atsiduoda į Dievo rankas. Ir mes panašiai turime pasitikėti Dievu, nes jei savo gyvenimo sūkuriuose vargus ir kančias atiduodame į jo rankas, jis turi turi galybę tai perkeisti. Dievą mylintiems viskas išeina į gera. Tas viskas kartais apima ir kančią, išbandymą bei persekiojimus, bet žmogaus ištvermė ir draugystė su Dievu leidžia jam sulaukti stebuklų.

Taigi Dievo garbinimas turėtų būti pirmiausias rūpestis žmogaus gyvenime, nes jis yra tas, kuris sukūrė žmogų. Štai kodėl svarbu savo gyvenimą modeliuoti taip, Dievas būtų ne priedas prie to, ką veikiu gyvenime, bet mano gyvenimo pagrindas ir tikslas. Aš esu sukurtas, brangieji, jam. Jūs kiekvienas esate čia, kad Dievas turėtų džiaugsmą ir malonumą žvelgdamas į žmogų. Taigi turime tapti to maloningojo Dievo veikimo, kuris keičia mus asmeniškai ir bendruomeniškai, liudytojais.
Šiandien stovime šioje susispaudusioje minioje ir sakome: argi Dievo negalime rasti tyloje, kur nors gamtoje, meldžiantis vienatvėje? Brangieji, mums reikia šitų susirinkimų, kad galėtume pabūti minioj, kad būtume perkeisti, pasijutę viena šeima, vieno Tėvo vaikai. Mums reikia pabūti iškilmingam būry, o tada, kaip sako psalmininkas, džiaugsmo prisipildo širdys ir mes tikrai tampam perkeisti. Kokia galybė buvo, kai sustojome Baltijos kelyje per visus kraštus ir pajutome, kad esame vienos minties – tai buvo liudijimas pasauliui!

Šiluva šiandien gali tapti liudijimo vieta Lietuvai, Dievo garbės liudijimo vieta, liudijimo, kad yra viltis, jog Dievas yra arti, mus myli ir nori, kad mes persiimtume jo garbinimo gyvenimu. Taigi suteiktume sau ir savo tautai vilties gyvenimo.
Šiandien, brangieji, jaučiame Lietuvoj nusiminimą: turim laisvę, bet tarsi neišsipildė visi lūkesčiai, ne visi elgiasi taip, kaip norėtųsi. Nenusiminkite. Šiluva liudija, kad persekiojimas, netgi tankai ir naikintuvai neišgąsdina žmogaus, jei jis pasitiki Dievu ir išlieka viltyje. Kokia galinga šita viltis, visiškai transformuojanti pasaulio istoriją.

Šiandien, brangieji, Šiluvą galime drąsiai vadinti Lietuvos Betliejumi, kur Viešpats Jėzus pasirengęs gimti mūsų širdyse, perkeisti mus ir mūsų vargą.

Šiluva yra Dievo miesto statyba. Jūs matote atsinaujinusį miestelį su nauja aikšte, Marijos, Jono Pauliaus II statulomis, kitomis statybomis. Šitie dalykai nėra vien žmogaus pastangos. Kitaip namai ir aikštė galėtų būtų ir tušti. Štai Jono Pauliaus II namuose, pastatytuose 2003 m., grupės pritrūksta laisvų savaitgalių rekolekcijoms. Tai tikri Dievo veikimo ženklai. Tikimasi, kad Viešpats bendradarbiaus, ir toliau statysim šį Dievo miestą, kuris keičia mus, keičia Lietuvą ir pasaulį. Toliau planuose – Jono Pauliaus II piligrimų kelias, šio krašto plėtimas, kad kuo labiau būtų išpildytas Motinos Marijos kvietimas garbinti Dievo Sūnų.

Mums reikia šios vietos, kur galime pirmiausia padėkoti Dievui už malones, už jo artumą. Mums reikia to iškilmingo būrio, pabuvimo, maldos lavinimo mokyklos, mums reikia kančių perkeitimo vietos, kokia yra Šiluva. Mes atsinešame čia savo rūpesčius, prašome Mergelės Marijos užtarimo. Mums reikia vietos, kur atleidžiamos kaltės. Štai dėl ko čia atvyksta tiek kunigų klausyti išpažinčių, kad jūs, brangieji, patirtumėte nepaprastą susitikimo su Dievu džiaugsmą ir jėgą.
Taigi atvykdami į Šiluvą atsiliepiame į Mergelės Marijos kvietimą garbinti jos Sūnų. Tad kaip šiandienos šūkis sako: ,,Tebus per amžius garbinamas Dievo Sūnus!“

Dievas per šią vietą toliau dovanoja Lietuvai ir mums asmeniškai didelę viltį. Jis sako: aš esu labai arti jūsų, nepalieku be pagalbos išbandymų metu, pasirengęs jus apdovanoti taip, kad vėl išsipildytų šv. Pauliaus žodžiai:,, Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Kor 2, 9). Amen.