siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 09 15 LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundo PUTRIMO homilija Šiluvoje
Paskelbta: 2009-01-15

„Tegul Marijos apsireiškimo žodžiai skamba ir atgaivina“

Broliai ir seserys Kristuje,

nuoširdžiai dėkojame Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui už sutikimą skirti šią dieną 400 metų Švč. M. Mergelės Marijos Jubiliejui skirtuose Šilinių atlaiduose maldos intencijai už misionierius, savanorius, dirbančius Lietuvoje ir visame pasaulyje, už lietuvius, gyvenančius 40 pasaulio kraštų. Sveikinu kunigus, vienuolius ir vienuoles, katechetus, dirbančius užsienyje lietuvių katalikų sielovadoje, visus, dalyvaujančius šios dienos iškilmėse, piligrimus iš etninių žemių, taip pat užsienio lietuvius. Jūs atvykote čia drauge atšvęsti šio garbingo jubiliejaus Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje ir atnaujinti savo tikėjimo. Čia galime susitikti su paslaptingais Dievo visagalybės keliais.

Tikėjimas giriasi silpnumu, kad pritrauktų Kristaus galybę. Ryškiausias to tikėjimo pavyzdys – Švč. M. Marija, kuri tikėjo, jog Dievui nėra negalimų dalykų, šlovino Viešpatį, nes „didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas“.
Šv. Jono evangelijoje skaitome, kad prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo Motina. Taigi Jėzus, matydamas ją ir mylimą mokinį, tarė Marijai: „Moterie, štai tavo Sūnus“, o mokiniui: „Štai tavo Motina.“ Nuo tos valandos mokinys ją pasiėmė pas save. Prieš mirtį Jėzus pasirūpino savo Motinos ateitimi. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad Motinos perdavimas apaštalo Jono globai turi ne asmeninę, bet visuotinę prasmę. Jėzus savo Motiną matė kaip visos žmonijos Motiną. Motinos Marijos apsireiškimas Šiluvoje prieš 400 metų mums patvirtina jos vaidmenį Bažnyčioje, neatsiejamą nuo jos ryšių su Kristumi būnant Bažnyčios Motina ir išganymo istorijoje padedant atskleisti Dievą visai žmonijai.

Kai Marija apsireiškė Šiluvoje keliems vaikučiams ir aklam seneliui, ji graudžiai verkdama sakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje žemėje buvo garbinamas mano sūnus. Dabar čia ariama ir sėjama žemė.“ Ji kalbėjo ne tik tiems liudininkams, kurie stovėjo pievoje prie akmens, ir ne tik Šiluvos gyventojams, bet ir visiems krikščionims, visiems laikams.
Iki šios dienos jos pranešimo žodžiai atskleidžia kristocentriškąjį tikėjimo ir vertybių kelią, suteikia tvirtą gyvenimo pagrindą mūsų tautai, valstybei, bendruomenėms ir šeimoms. Anot filosofo prof. Antano Maceinos, tautos vienybė, jei nėra sukurta dirbtinai, yra teigiamas bruožas. Antikristinė vienybė yra pagrįsta prievarta ir grėsme. O Kristaus vienybė remiasi laisve, meile ir auka. Antikristinė vienybė remiasi neapykanta, slepiama po meilės kauke. Krikščioniška meilė pasireiškia pasiaukojimu, laisvu pasirinkimu.

Per praėjusius metus įvairiose užsienio lietuvių katalikų parapijose, misijose, lituanistinėse mokyklose, jaunimo stovyklose buvo ir dar bus rengiami minėjimai ir šventės pagerbiant Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejų. Pvz., Religinių reikalų tarybos prašymu JAV Kraštų valdyba paskelbė šiuos metus Šiluvos metais; Kanados lietuvių katalikų centro, Kanados lietuvių kunigų vienybės dėka Šiluvos Marijos paveikslo reprodukcija, kurią atvykęs į Kanadą pašventino Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, keliavo per visus lietuvių telkinius Kanadoje. Įspūdingai praėjo Los Andželo arkikatedroje Mišios ir šventė su tūkstantine minia, subūrusia ne tik lietuvius, bet ir svetimtaučius iš Los Andželo ir įvairių Kalifornijos apylinkių. Šiomis dienomis vyksta iškilmės įvairiose vietose, pvz., Sidnėjuje, Melburne (Australijoje), Nju Briteno mieste (JAV), Čikagos arkivyskupijoje ir kt. parapijose, misijoje, kur dalyvauja vietos vyskupai, dvasininkai ir lietuviai parapijiečiai. Džiugu, kad lapkritį iškilmėse Toronte (Kanada) arkivyskupas S. Tamkevičius oficialiai užbaigs Šiluvos Marijos metus Kanadoje.

Tokie dvasiniai renginiai skatina užsienyje gyvenančius puoselėti parapijų ir misijų bendruomeniškumą, atgaivinti asmeninį ir bendruomeninį tikėjimą toliau ugdant maldingumą Švč. M. Marijai, tarp lietuvių ir svetimtaučių skelbti Marijos apsireiškimą Šiluvoje.

Kunigas Stasys Yla savo knygoje „Šiluva Žemaičių istorijoje“ mini, kad 1776 m. vysk. S. Giedraitis rašte dėl Marijos paveikslo vainikavimo užrašė tinkamą šiandienai šūkį: Salutate Mariam, quae multum laboravit in vobis („Sveikinkite Mariją, kuri tiek daug Jums yra padariusi“).

Dėkokime Dievui ir Dievo Motinai, globojusiai mūsų tėvynės vaikus, kurie buvo okupantų ištremti į tolimas Sibiro tundras ar išvyko į tolimus kraštus, kurie lieka ir toliau gyvena čia ir etninėse žemėse. Tegu Marijos pasakyti žodžiai per apsireiškimą Šiluvoje šiandien skamba, atgaivina ir numalšina mūsų dvasinį badą. Tegul jie padeda visiems Lietuvos žmonėms bei mums, kurie esame šios tėvynės vaikai, gyvenantys arba Europoje, arba Šiaurės ir Pietų Amerikoje, arba Australijos žemyne, išsaugoti ištikimybę Kristaus Evangelijai ir meilę, pagarbą savo lietuvių tautai. Amen.