siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 09 07 Mons. Vytauto Grigaravičiaus homilija Šiluvoje
Paskelbta: 2008-12-14

Švč. M. Marija – visų mūsų Motina

Homilija pasakyta Šiluvoje 2008 m. rugsėjo 7 d. 18 val. šv. Mišiose Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje

„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20) – girdėjome Evangelijoje Kristaus žodžius.

Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiomis dienomis čia, Šiluvoje, susitikimui su Viešpačiu Jėzumi Kristumi esame kviečiami visų mūsų dangiškosios Motinos Marijos. Visus metus rengėmės šiems jubiliejiniams susitikimams, maldomis ir giesmėmis šlovinome Švč. M. Mariją, prašėme jos užtarimo, o ji visus mūsų maldavimus kreipė į Dievą.

Nuo pirmųjų mūsų tėvų nupuolimo akimirkos Dievas kūrė planą žmogaus išganymui. Šiam plano įgyvendinti nuo amžių pradžios numatė Mariją, kurioje įsikūnytų Žodis ir taptų Kūnu. Nuo amžių pradžios Dievas buvo numatęs didžiausią atsakomybę už Jo plano įgyvendinimą pavesti Nazareto mergelei. Jai buvo pavesta išnešioti ir pagimdyti Dievo Sūnų, Mesiją, pasaulio Išganytoją. Kai angelas Gabrielius apreiškė Marijai Dievo valią, ji, nors buvo sumišusi ir pasimetusi, tačiau, kūdikiškai pasitikėdama Dievu, ištarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38).

Marijos nuolankumas, paklusnumas ir begalinis pasitikėjimas Dievu yra visiems mums pavyzdys ir kvietimas siekti būti tobulais Dievo valios vykdytojais kaip ji. Ji tapo Dievo Motina, o Jėzus, mirdamas ant kryžiaus, per mylimiausią mokinį Joną pavedė visus mus jai, o ją – būti visų mūsų Motina.

Visi mes esame pažinę savo biologinės motinos meilę, švelnumą, rūpestį, nerimą dėl mūsų. Būdama dvasine visų mūsų žmonių motina, Marija ne tik guodžia, ramina, tarpininkauja gerovės labui, bet savo pavyzdžiu rodo kelią į išganymą. Jos motiniška meilė neturi ribų, ji gausiai apdovanoja malonėmis ir geruosius, ir bloguosius.

Pirmoji suvokusi Dievo gailestingumo slėpinį, pati Marija visą laiką rodė ir rodo gailestingumą visiems, kurie jos šaukiasi. Tai liudija mūsų tėvai, patyrę sovietų rėžimo žiaurumą, Sibiro šaltį tremtyje, nepakeliamus katorgos sunkumus. Sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis tikinčiojo akys krypsta į Gailestingąją Motiną Mariją, širdimi ir lūpomis su pasitikėjimu šaukiasi pagalbos, užtarimo pas Viešpatį.

Būdama visų mūsų Motina, besąlygiškai mylėdama kiekvieną, žinodama , kad vienintelis išganymas yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, ji kviečia sekti jos Sūnumi Jėzumi Kristumi, nes tik Jis gali parodyti teisingą gyvenimo kryptį.

Mes žinome daug šventųjų, kurie pakluso Marijos kvietimui ir šiandien džiaugiasi vienybėje su Jėzumi dangiškojo Tėvo karalystėje. Šiandien noriu priminti popiežių Joną Paulių II, kuris savo pontifikinį herbą paskyrė Marijai, Jėzaus Motinai, o dvasinio gyvenimo šūkiu pasirinko „Visas Tavo“. „Aš visas Tavo, – aiškino Jonas Paulius II, – tai yra visiškai atsidavęs Mergelei Marijai, kuriai kiekvieną rytą patikiu savo gyvenimą ir kuri mane apsaugojo gegužės 13-ąją ir daugelį kitų kartų“ (plg. C.Pigozzi, „Popiežius privačiame gyvenime“). Jis taip susigyveno su šiuo tikėjimu, kad visiškai nekreipė dėmesio į gundytojų įspėjimus tausoti save ir pernelyg nepasitikėti stebuklais. Popiežius visiškai pasitikėjo Marija, garbino ją labiau už viską ir neabejojo, kad ji kasdien dalyvauja jo gyvenime. Popiežius buvo įsitikinęs, kad tik Marija išgelbėjo jį nuo turkų teroristo kulkų. Pats teroristas, kuris laikė save elitiniu neklystančiu šauliu, prisipažino popiežiui, kai šis buvo aplankęs jį kalėjime, jog yra apstulbęs, kad nepavyko nukauti aukos. Juk buvo šauta iš pakankamai arti ir buvo paleistos net trys kulkos. Jis pripažino, kad tai galėjęs būti tik stebuklas.

Jonas Paulius II, pasitikėdamas Marija, pakluso jos valiai – sekti Jėzumi ir kaip Jis mylėti artimą, rodyti gailestingumą kiekvienam, net nusikaltėliui. Jis nepasmerkė, neatstūmė šovusio į jį teroristo, o parodė dievišką gailestingumą – atleido jam, net aplankė kalėjime.
Šiandien prisiminiau popiežių Joną Paulių II ir todėl, kad jis pirmasis atvėrė Vatikano vartus į pasaulį. Didelę dalį jo piligriminių kelionių sudarė Mergelės Marijos šventovių lankymas, kurios pastatytos Marijos apsireiškimo vietose.

Kai 1993 m. popiežius lankėsi Lietuvoje, jis aplankė ir Šiluvą. Čia karštai meldėsi prie stebuklingojo Švč. M. Marijos paveikslo, Apsireiškimo koplyčioje. Paliko rožinį, kad jis būtų kalbamas ne vieno kito, o kiekvieno, kuris tiki, kad Mergelė Marija gali užtarti pas Dievą ir padėti.

Prisiminkime tuos laikus, kai sovietų vadžia siekė sunaikinti mūsų tikėjimą. Tuomet į Šiluvą, kaip pas išsiilgtąją Motiną, plaukte plaukė dori lietuviai. Su pasitikėjimu ir viltimi tarp pirštų suko rožinio karoliukus, prašydami paguodos, užtarimo ir motiniško gailestingumo.

Ir štai sulaukėme stebuklo – Dievas dovanojo Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. Galime laisvai kvėpuoti Tėvynės oru, išpažinti tikėjimą, be jokių baimių ir draudimų atvykti čia, į Šiluvą, kur pirmą kartą Europos žemyne apsireiškė Marija. Čia ji pakvietė atnaujinti tikėjimą į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, kuris vienintelis mums yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

Šiandien mūsų dangiškoji Motina vėl kviečia mus įsivertinti, kiek mumyse yra tikro, tyro tikėjimo, kiek mumyse yra meilės ir pasitikėjimo Švč. Trejybe, kurios antrasis asmuo yra jos Sūnus Jėzus Kristus.

Tegul Motina Marija šiomis dienomis pripildo mūsų sielas gėrio, šventumo ir meilės. Paveskime jai visus savo rūpesčius, sielvartus ir nusivylimus. Tegul jos motiniška meilė sustiprina mus, kad galėtume kiekvienas, kaip ir ji, įvykdyti mums Dievo patikėtą misiją žemėje. Amen.