siluva.lt










400 m. Jubiliejus



 
Archyvas

Naujienų archyvas

2008 09 09 Kun. Edvardo Zeidoto (Šiaulių vyskupija) homilija Šiluvoje
Paskelbta: 2008-12-12

„Džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė"

Homilija pasakyta 2008 m. rugsėjo 9 d. 8 val. šv. Mišiose Apsireiškimo koplyčioje Šiluvoje

Norvegų legenda pasakoja apie paslaptingą moterį. Retkarčiais ji pasirodydavo pajūryje ir skalbdavo baltą drabužį. Jos veide matėsi skausmas, o akyse ašaros. Kartą viena praeivė paklausė, kodėl ji verkia. Ši atsakė: „Niekaip negaliu išplauti drabužyje esančios dėmės. Reikėtų, kad kas nors palinkėtų man Dievo pagalbos.“ Tada praeivis tarė: „Dieve, tau padėk.“ Akimirksniu toji paslaptinga moteris išnyko, palikdama be jokios dėmės drabužį.

Šiomis dienomis minime M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejų. Tas baltas drabužis, minimas legendoje, likęs ant jūros kranto, tai Marijos sielos drabužis. Marija visiems laikams paliko pėdsaką žemėje, kur niekada nestigo ištikimų jos mylėtojų ir garbintojų.

Marijos gimimas yra išganymo pradžia! Kaip aušra praneša apie tekančią saulę, taip Marijos įžengimas į žmonijos istoriją aiškiai paženklino greitai nušvisiančią Teisumo Saulę – Kristų. Nakties baimę pakeičia dienos džiaugsmas, aprėpiantis visą pasaulį, nes pagaliau panaikinama senoji Adomo ir Ievos užtraukta neganda. Marijos gimimas pilnutine šviesa suspindi nuo jos dieviškojo Sūnaus ir jo išganymo darbo. Panašiai kaip gražiausia ryto aušra šviečia ne savaime, o dėl saulės šviesos, panašiai ir Marijos spindesys ir grožis kyla iš jos Sūnaus. Ne veltui Marija vadinama „Išganymo aušra“ ir „Vilties ženklu“.

Marija yra išganymo aušra ir vilties šaltinis visam pasauliui. Šio džiaugsmo persmelktas Jėzaus gimimo skelbimas, Betliejaus angelų džiūgavimas. Išsipildė pranašo Zacharijo pranašystė: „Didžiai džiūgauk, Ziono dukra.“ Suprantama, kad čia taip pat Motinoje atsispindi Sūnaus šviesa ir ji šlovinama kaip mūsų džiaugsmo priežastis.

Jos asmenybė nesutepta ir pavyzdinga; būdama „Viešpaties tarnaitė“, ji padeda įgyvendinti Dievo išganymo planą. Dievo Motina žadina mūsų džiaugsmą dėl žmogui, ypač moteriai, tenkančios misijos išganymo darbe. Marija stiprina mus pagundų ir grėsmių akivaizdoje. Būdama apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, Marija gieda džiaugsmo giesmę, nes malonė nugalėjo piktojo galybę.

Sunkiausia užduotis Marijai buvo išlaikyti gautą viltį ir liudyti ją visą gyvenimą. Kas iš anų nuostabių pažadų įvyko žemiškojo Jėzaus gyvenimo metais? Nieko! Priešingai, nuo pat jos kūdikio gimimo jį lydėjo vargai, nepritekliai, kol galiausiai mirtis ant kryžiaus, atrodo, turėjo galutinai išsklaidyti vilties lūkesčius. Juk apaštalai drauge su Jėzaus mirtimi buvo palaidoję savo viltį. Tačiau Marijos viltis netgi tamsiomis Didžiojo penktadienio ir Didžiojo šeštadienio valandomis neišnyko. Marija pasitikėjo Dievu, kurio ištikimybė ir pagalba nuolat lydėjo jos tautą. Anuomet ji buvo vilties ženklas apaštalams ir liko tokia mums šiandien.

Marijos sielos tyrumas leido jai pažinti Dievo mintį ir atsiduoti jo teisingumui. Ji buvo pasiruošusi priimti Dievo Žodį ir Dievo valią, kad klusniai ir ištikimai ją vykdytų savuoju gyvenimu skleisdama džiaugsmą ir laimę. Jos gyvenimas mums atskleidžia didžiąją laimės paslaptį: Dievas kiekvieną myli ir kiekvienam savo kūriniui trokšta gero. Dievas numatęs kiekvienam misiją – gausinti pasaulyje gėrį. Tik tas, kuris ištikimai vykdo šią pasiuntinybę, yra visiškai laimingas.
Gyvenime neretai pasitaiko sunkumų, kliūčių. Atsiranda tokių, kurie mėgina kliudyti kitų teisėtiems ir kilniems tikslams. Tokiais atvejais nereikėtų pasiduoti pykčiui ar kerštui. Turime nugalėti kliūtis ir įrodyti esą kilnesni už tuos, kurie mums kenkia: nekeršyti, bet verčiau palikti tai Dievo teisingumui... Nes jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį, nes tai darydamas tu dėsi degančias anglis ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.
Marijos pavyzdyje turime tikrą atsparos tašką savo vilčiai. Tai Dievo ištikimybė, parodyta Jėzaus mirtimi ir Prisikėlimu. Ši Dievo ištikimybė ypatingu būdu atsiskleidė Marijoje, pradedant nuo jos apsisaugojimo nuo gimtosios nuodėmės iki paėmimo su kūnu į Dangų. Marija mūsų gyvenime yra šviesi tikros vilties žvaigždė. Būtent tuomet, kai tampa sunku per gyvenimą nešti kasdieninę naštą, turime savo tikėjimą ir viltį kreipti į šią žvaigždę.

Būdama mūsų džiaugsmo bei linksmybės priežastis, Marija ragina mus kiekvieną savaip prisidėti prie džiaugsmo padauginimo. Mūsų tarnaujanti ir atleidžianti meilė, pasiryžimas gyventi semiantis galios iš Dievo žodžio ir sakramentų, taip pat stiprinantis maldingumu Marijai laiduoja mums pažadą: „Džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė.“ Marijos gimimo dienos proga norime padėkoti jos dieviškajam Sūnui už tai, kad jis, kabodamas ant kryžiaus, padovanojo mums Mariją kaip motiną.

Atvykę į Šiluvą pirmiausia norime pasveikinti Dievo Motiną Švč. Mergelę Mariją, kuri visais amžiais lydėjo ir globojo Lietuvos vaikus. Mes norime padėkoti Dievui už jo maloningą Apvaizdą, vedusią Lietuvą per istoriją ir didžiausių išbandymų akivaizdoje neleidusią pražūti; norime padėkoti Dievo Motinai, kad ji buvo su mumis tuomet, kai mes, labai panašūs į ant kryžiaus prikaltą jos Sūnų, kentėjome ir šaukėmės jos pagalbos. Atėjome padėkoti Dievui už prieš 15 metų mus aplankiusį ir įžiebusį viltį turėti drąsos eiti atsinaujinimo keliu Šventąjį Tėvą Joną Paulių II.

Marija – gražiausias pavyzdys, kaip padėti Bažnyčiai, kad ir ateityje čia būtų garbinamas Dievo Sūnus, kad mūsų Tėvynė liktų ištikima Evangelijai. Mes turime klausyti Dievo žodžio, svarstyt jį, gyventi juo, perduoti jį kitiems. Turime melstis ir mokyti kitus maldos, nes tai mūsų nuoširdžiausias ir asmeninis bendravimas su Dievu. Turime atverti savo širdį ir dalyti kitiems iš jos išplaukiančius nuoširdumą, laiką, kantrybę, gerą patarimą, paguodą.

Jei Marija panorėtų mums šiandien pasirodyti ir išreikšti tik vieną troškimą, mes išgirstume žodžius: „Padėkite man išgelbėti visus mano vaikus!“ Jei mes klaustume, kokiu būdu tai galėtume padaryti, atsakymas būtų tik vienas: „Gyvenkite pašvenčiamojoje malonėje ir padėkite kitiems joje gyventi!“

Kodėl pašvenčiamoji malonė turi tokią didelę vertę? Todėl, kad Galingasis, Aukščiausiasis Gėris, Nuostabiausioji Šviesa – Dievas, gyvena sieloje. Šv. Paulius aiškiai tvirtina: „Argi jūs nežinote, kad jūsų kūnai yra buveinė Šventosios Dvasios, kuri yra jumyse?“  Esame gyvos Dievo šventovės, gyvojo Dievo gyvos monstrancijos. Jis yra mumyse, o mes, gyvendami toje stulbinančioje draugystėje, nešiojame Jį visur, kur einame.

 Kaip ugnis perima geležį ir pakeičia ją į save, taip Dievas, gyvenantis mumyse, pripildo sielą, ją pakeičia, apšviečia savimi ir daro į save panašią. Pašvenčiamosios malonės pagalba Dievas padaro mus savo vaikais. Kaipgi tad nesidžiaugti su šv. Jonu: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikais – ir esame!“ Drauge mes tampame pilniausia prasme Marijos vaikais, nes tą akimirką ji mus dvasiškai gimdo naujam gyvenimui, tapdama tikrąja antgamtine Motina. „Moteriškė, apsisiautusi saule “, norėtų visus savo vaikus papuošti tuo dievišku spindesiu.

Marija yra visų žmonių motina. Vienintelis jos rūpestis – patraukti kuo daugiau žmonių prie savo Sūnaus, kad visi galėtų išgyventi gimimo Dangui valandą ir su dangiškąja Motina dalyvautų Dievo karalystės džiaugsme, kad išsipildytų Marijos troškimas: čia per amžius bus garbinamas Dievo Sūnus, o mūsų Tėvynė Lietuva visada liks ištikima Kristaus Evangelijai.