siluva.lt










400 m. Jubiliejus



Pamaldos  •  Procesijos ir eisenos  •  Litanija  •  Novena  •  Maldos  •  Giesmės  •  Intencijos  • 
 
Giesmės

Seniausia Šiluvos Dievo Motinos giesmė

Jau XVII a. liaudis giedojo daug lietuviškų, originalių giesmių. Jų nemaža įtraukta į 1826 m. Vilniuje išleistas „Kantičkas žemaitiškas“. Šiame giesmyne yra ir lietuviška originali giesmė, skirta Šiluvos Marijai, „Sveika Panele, cūdais pagarbinta“ (Kantičkose pavadinta „Apie Paną Švenčiausią cudauną Šiluvos bažnyčioje“). Joje atpasakojama liūdna katalikų padėtis („septyni tiktai kunigai, Žemaičių žemėj taip mažai“), Marijos pasirodymas piemenėliams, užkastos skrynios atradimas, senelio praregėjimas, kun. Kazakevičiaus veikla, žmonių patirti stebuklai. Žodžiu, apgiedama visa Šiluvos istorija.

Dėl gausybės polonizmų seniausioje Šiluvos Marijai skirtoje giesmėje kai kurie tyrinėtojai manė šią giesmę buvus lenkiškai parašytą. Tačiau, kita vertus, visose to meto lietuviškose giesmėse apstu polonizmų. Juozas Vaišnora MIC daro prielaidą, kad seniausią giesmę Šiluvos Dievo Motinai parašė kuris nors Šiluvos kunigas ir pritaikė liaudžiai giedoti. Vėliau šią giesmę įvairūs autoriai (kun. P. Daujotas, A. Žalvarnis-Tilvytis ir kt.) taisė, grynino jos kalbą. A. Blažio 1929 m. Marijampolėje išleistoje knygelėje „Šiluvos istorija“, be senosios A. Žalvarnio-Tilvyčio suredaguotos Šiluvos giesmės, pateikiamos dar dvi naujos. Viena jų „Pulkim ant kelių vaikai Marijos“.

Čia pateikiame šiais laikais liaudies giedamas, į liturginius maldynus įtrauktas Šiluvos giesmes.

Sveika, Panele, Šiluvos Marija

Sveika, Panele, Šiluvos Marija,
Garsi stebuklais Žemaičių šalyje,
Tu – mūsų Meilė ir Viltis,
Tu – mūsų Siela ir Širdis.

Tu pamylėjai mūsų šventą žemę,
Tavo gerumas mus nuo amžių remia,
Tu sielas auklėji, peni,
Šelpi, apsaugai ir gini.

Vos tik lietuviai tapo katalikais,
Tuojau kalvinai klaidinti apniko,
Bebuvo likę vos tiktai
Septyni dori kunigai.

Ties katalikų medine bažnyčia
Tuoj pasistatė kalvinai koplyčią,
Ponų turtuolių šelpiami
Ir valdininkų remiami.

Greit atskalūnų klaidos viršų gavo,
Paėmė turtą bažnyčios, kaip savo,
O iš jos sienų, kaip matai,
Liko tik vieni pelenai.

Daugelis metų buvo jau praėję,
Niekas bažnyčiai grįšiant netikėjo,
Kad ne stebuklas iš dangaus
Motinos Dieviško Sūnaus.

Ganė ten bandą maži piemenėliai:
Stovinčią regi Ją ant akmenėlio
Su mažutėliu Kūdikiu…
Ašaros byra iš akių.

„Ko verki, Ponia?“ – piemenėlis tarė.
Sako Marija: „Kam tą vietą aria?
Buvo bažnyčia štai čionai,
Garbino Dievą Jūs tėvai“.

Veikiai pagavo žmonės brangią žinią,
Ir, kaip bematant, čia subėgo minia:
Mato Mariją akimis,
Girdi jos kalbą ausimis.

Dvasios Švenčiausios nušvitęs malone
Vienas senelis prašos pas Tą Ponią,
Buvo vos gyvas, neregys, –
Čia jis atgauna vėl akis.

Tasai senelis, viską prisiminęs…
„Ieškokit“, sako, „geležinės skrynios, -
Rasite užkastus raštus
Ir kitus svarbius dalykus“.

Skrynią atkasę, viską sužinoję,
Taip šiluviečiai darbo dirbti stoję:
Pastatę Viešpačiui namus, –
Visai nuveikia kalvinus.

Viskas iš naujo pakilo, atgijo,
Kai stebuklingai aplankė Marija.
Kas gi kalvinais betikės?
Kas ilgiau klysti benorės?

Šventas paveikslas Panelės Švenčiausios
Meilės paminklas Marijos brangiausias:
Dievo malonės prašantiems
Teikia pagalbos jis visiems.

Motina Skaisti, Lelija Gražioji,
Tu mūsų tautą širdyje nešioji,
Glausk mus, Marija, amžinai, –
Tu ateities takus žinai.

Nuolat tėvynei miglotas rytojus,
Kas ir bebūtų, baugu pagalvojus, –
Ji teikia laimės spindulių
Einantiems erškėčių keliu.

Tavo stebuklai kalvinus išvijo, –
Vardo Marijos ir pragaras bijo.
Stiprink bažnyčią, griauk klaidas,
Gydyk nupuolusių žaizdas.

Minios, suklaupę po Marijos kojų,
Meldžia palaimos apsiašaroję, –
Laimink, Marija, vaikelius,
Jų vargais klotus takelius.

Viešpaties Meilę, stipresnę už mirtį,
Teikis, Marija, mūsų tautai skirti, –
Jos stebuklingoji liepsna
Bus mums saulutė amžina.
Amen.


(Kun. J. Tilvyčio redakcija. Šaltinis – Giesmynas. Parengė kun. J. Tilvytis.
Marijonų vienuolijos leidinys. 1930. – P. 174–176.)


Šiluvos stebuklingosios Dievo Motinos giesmė

Sveika Panele, Motin meilingoji,
Žemaičių žemėj stebuklais Garsioji,
Ir kas tik meldė Lietuvoj,
Laikai visus globoj savoj.

Stebuklingame Šiluvos paveiksle
Kiekvieną glaudi meilingai į save.
Ak, kiek tai kartų tu teikeis
Gelbėti mus laikais sunkiais.

Kad kitą kartą mūsų žemėj šventoj'
Klaidų pridygo, lyg kukalių dirvoj'
Ir buvo likę vos tiktai
Septyni dori kunigai.

Tad kitatikiams kliuvo ir Šiluva
Draug su bažnyčia ir visa jos manta,
Tapo daiktai, tik pašvęsti
Slapčia į žemę užkasti.

Ilgainiui liko ir vieta užmiršta,
Kame, Panele, Tu buvai garbinta,
Bet Tu teikeisi ženklą duot,
Tavos garbės teein' vaduot.

Beganant bandą piemenėliams mažiems,
Tu apsireiškei ant akmens seno jiems,
Sūnų ant rankų turinti,
Ašaras graudžias liejanti.

Tokį stebuklą paregėję vaikai,
Kalvinams bėga tai pranešt skubinai.
Šie siunčia savo siuntinį,
Kurs randa tą pat reginį.

Tad klausia bailiai: ašaras kam lieji?
Panelė sako: tu ari čia, sėji,
Kur mano Sūnus garbinta
Ir mano vardas šlovinta.

Čia vėl stebuklų Dievas padaugino:
Vos gyvą senį aklą pabudino,
Šis šventos dvasios uždegtas
Trokšta tenai būti nuvestas.

Vos tik atėjo seneliuks neregįs,
Tuojau išvydo akmenį akimis,
Sako: bažnyčios čia vieta,
Marijos garbei paskirta.

Taip stebuklingai tapęs išgydytas,
Ėmė žvalgytis į visas jis vietas.
Kunigas Kazakevičia
Klausia: kur buvo bažnyčia?

Tas rodo viską, kur ko būta seniau:
Čia kaskit, sako rasit skrynią giliau;
Guli ji čia nuo laikų senų,
Taip jums sakau aš, kaip menu.

Pakasę, rado skrynią su popieriais,
Nustebo visi tais stebuklais didžiais,
Viešpatį Dievą garbino
Ir Tave, Pana, šlovino.

Tu ir šiandieną tebesi galinga,
Gailiesi mūsų visad maloninga.
Gelbėk gi mus stebuklingai
Veizėk, kokie spaudž' mus laikai.

Suteik sveikatos Tu ligų suspaustiems,
Išmelsk malonės Dievo nemylintiems,
Sekdami Tavo dorybės,
Te visi meta piktybes.

Ir aš, tik Dievą rūstinęs kaltėmis,
Tavęs šaukiuosi karštomis maldomis,
Meilingą ranką man paduok,
Mane nuo pražūties vaduok.

Tu pergalėjai Dievo priešus visus,
Nūn globti teikis tikrus savo sūnus,
Laikyk mus savo širdyje,
Nuvesk į dangų, Marija. Amen.

(Naujesnė redakcija. Šaltinis – Šiluvos knygelė garbinimui stebuklingos Šv. P. Marijos Šiluvoje.
Išleido kunigas J. Gendrėnas, 1930 m., p. 42–46.)

Sveika, Mergele, Šiluvos Marija!

 •  Audio MP3 2,8 Mb

Sveika, Mergele, Šiluvos Marija!
Garsi stebuklais Lietuvos šalyje!
Tu mūsų džiaugsmas ir viltis,
Tu mūsų meilė ir širdis!

Prie stebuklingo paveikslo Šiluvos
Siunti Tu meiliai, Motin, savo globos.
Ak, kiek tai kartų Tu teikeis
Gelbėti mus sunkiais laikais!

Kad kitą kartą mūsų žemėj šventoj
Klaidų pridygo lyg kūkalių dirvoj,
Tada teikeisi ženklą duot,
Dievo namus liepei vaduot.

Beganant bandą piemenėliams mažiems,
Tu apsireiškei ant akmens seno jiems,
Ant rankų Sūnų laikanti,
Ašaras graudžias liejanti.

Stebuklai Tavo griovė paklydimus,
Ir kraštas mūsų Tau vėl statė namus,
Suskambo bokštuose varpai:
„Garbė, garbė Tau amžinai!“

Žiebk Dievo meilę, kur nebijo mirties,
Atsiųsk mūs tautai amžinosios ugnies;
Jos stebuklingoji šviesa
Bus mums lyg saulė amžina.

Paguodos ranką mūs artojams ištiesk,
Šviesa teisybės visą kraštą nušviesk;
Nuvesk į dangų mus visus,
Tavosios Lietuvos vaikus!


(Muzika – liaudies. Šaltinis – Liturginis giesmynas, 1993.)