Trumpa istorija

Petro Simono Gedgaudo 1457-aisiais įsteigtoji bažnyčia neišliko, mat XVI a. Šiluvoje įsigalėjus reformacijai, bažnyčios žemės ir turtai nusavinti, pati bažnyčia uždaryta ir nugriauta. Išsaugotas tik steigėjo bažnyčiai duotas ir spėjęs išgarsėti Švč. Mergelės Marijos Gimimo vardas.

Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka, lyg nujausdamas katalikų bažnyčios sunaikinimą, surinko išlikusias bažnyčios vertybes bei dokumentus ir, viską sudėjęs į geležimi kaustytą dėžę, užkasė netoli buvusios bažnyčios.

1612 m., padedant aklam šimtamečiam seneliui, netikėtai atrandami bažnyčios fundacijos dokumentai. Jais remiantis pradėta Šiluvos bažnyčios sugrąžinimo katalikams byla sėkmingai baigta 1622 m. liepos 22 d. Vilniaus tribunolo sprendimu.

Nauja bažnyčia pastatyta katalikams atgavus žemes 1623–1624 m. klebono Jono Smolkos-Kazakevičiaus rūpesčiu. Ji buvo medinė ir nedidelė. Į jos bokštą grįžo iš kalvinų atsiimtasis Marijos garbei skirtas varpas. Prie bažnyčios apsigyveno keturi kunigai, kurie kasdien giedojo Marijos Valandas ir, pagal reikalą, aprūpino maldininkus.

Atgaivinus Marijos Gimimo atlaidus, suplaukdavo žmonių minios. Veikiai prireikė naujos bažnyčios. Tad apie 1641-uosius pastatyta gerokai didesnė kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Po šimtmečio vyskupui Antanui Tiškevičiui teko rūpintis statydinti naują mūrinę bažnyčią, nes sena darėsi per maža. Vyskupas Jonas Lopacinskis 1774 m. spalio 31 d. rašydamas Šventajam Sostui, kad Šiluvos klebonui būtų suteiktos infulato teisės, mini, kad Šiluvos bažnyčia atgauta „ypatinga Dievo malone bei nuostabia Dievo Gimdytojos pagalba… aiškiam stebuklui tarpininkaujant (mediante evidenti miraculo)“.

Ypatinga šventė Šiluvos istorijoje – 1786-ųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Tų metų rugsėjo 8-ąją vainikuotas malonėmis garsėjęs paveikslas ir konsekruotas naujai pastatytosios mūrinės bažnyčios didysis altorius, o rugsėjo 10-ąją vyskupas Tadas Juozapas Bukota pašventino ir pačią bažnyčią.

Šiluvos bažnyčia 1892 m. smarkiai apdegė: sudegė bokštai ir sutirpo varpas, kitados iš kalvinistų atgautas. Bokštus atstatė klebonas Povilas Katela po 1925 m.

1974 m. popiežius Paulius VI Šiluvos bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos titulą, rodantį jos svarbą.

Ekskursija po bažnyčią parengta pagal menotyrininkės doc. dr. Laimos Šinkūnaitės straipsnius:
„Šiluvos bazilikos interjero dailė – idėjinės programos metmenys“ (Logos, 2008. Nr. 57, 58, 59)
ir A. Vasiliauskienės „Šiluvos bazilikos Šventosios Šeimos paveikslas“ (Meno istorija ir kritika, 2009. Nr. 5)