Trumpa istorija

Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad prie akmens (pagal kitus šaltinius, ant akmens) pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labai gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi ir giedodavo.

XVII a. pirmoje pusėje Apsireiškimo vietoje pastatoma simboliška nedidelė aštuonkampė koplytėlė. Apie jos egzistavimą sužinoma iš XX a. pr. statybos darbų metu aptiktų pamatų.

Aiškesnės antrosios koplyčios pastatymo aplinkybės. 1663 m. vysk. Aleksandras Sapiega Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo įrengtas altorius.

Po susišaudymo su kalvinistais (1669 m.), kurio metu buvo peršautas katalikų vikaras ir Nukryžiuotojo paveikslas, 1677 m. vysk. Kazimieras Pacas koplyčioje įvedė Šv. Kryžiaus garbinimo atlaidus, kurie buvo švenčiami gegužės 3-iąją. Vėliau peršautasis kryžius perkeltas į bažnyčią ir pakabintas prie Švč. Jėzaus Širdies altoriaus, o po 1843 m. jis perneštas į bažnyčios dešinėje esančią Ligonių sveikatos koplytėlę, kur iki 2009 m. buvo saugomos ir kitos istorinės vertybės.

Ilgainiui medinė koplyčia supuvo ir 1804 m. buvo nugriauta.

Jos vietoje Žemaičių vyskupo pagalbininkas, Šiluvos infulatas Juozapas Simonas Giedraitis 1818 m. pastatė naują, panašią į Vilniaus katedrą, klasicizmo stiliaus medinę 19×10 m koplyčią. Ši koplyčia išstovėjo iki XX a. pradžios.

1872 m. Šiluvos klebonas J. Daugėla joje įrengė altorių (arch. ir meistras J. P. Zimodras).

Šiluvos klebonas prepozitas Tadas Bukota, važinėjęs į Londoną, mat jo brolis ten buvo Lietuvos-Lenkijos atstovas, parvežė iš ten marmurinę Marijos su Kūdikiu statulą. Ji 1770 m. pastatyta Apsireiškimo koplyčios altoriuje, vietoje ten buvusio peršauto kryžiaus.

1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo šimtmetį, vysk. M. Paliulionis iškilmingai vainikavo šią Marijos apsireiškimo vietoje stovinčią statulą, vadinamą Ligonių Sveikata. Vainikai Marijai ir Kūdikiui nukaldinti už Šiluvos parapijiečių suaukotas lėšas.

Pradėjus naujos koplyčios statybos darbus senosios koplyčios altorius su Mergelės Marijos statula perneštas į bažnyčios Ligonių Sveikatos, anksčiau vadintą Brangenybių, koplytėlę.

XX a. pr. medinė koplytėlė atrodė per menka simbolizuoti Švč. Mergelės apsireiškimo garbę. Todėl 1903 m. paskirtas Šiluvos klebonu, tuoj ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastatyti naują, didingą mūrinę koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Projektą užsakė Paryžiuje studijavusiam menininkui Antanui Vivulskiui.

Nors po 1904 m. katalikams oficialiai netrukdyta statyti sakralinių pastatų, vis dėlto būdavo daromos formalios kliūtys. 1906 m. rugsėjį Šiluvos klebonas pateikė tvirtinti projektą bei sąmatą. Tačiau projektas nebuvo patvirtintas, net turėta per maža visos sumos dalis (39 222 rub.), vėliau dar pareikalauta pateikti papildomus grunto brėžinius, stabilumo skaičiavimus.

Tik 1911 m. birželio 11 d. Vidaus reikalų ministerija patvirtino statybos leidimą. Kun. Jonas Mačiulis-Maironis 1912 m. liepos 2 d. pašventino kertinį koplyčios akmenį.

Prasidėjus intensyviems darbams, 1912 m. gegužės mėnesį priežiūrą perėmė Kauno gubernijos inžinierius Fiodoras Malinovskis. A. Vivulskis į Šiluvą atvyko 1912 m. vasarą, gyveno pas kleboną M. Jurgaitį ir rūpinosi statybos darbais. Buvo tiksliai laikomasi 1906 m. projekto.

Tik pastačius koplyčios sienas, pirmąsias Mišias joje aukojo kun. M. Jurgaitis, o A. Vivulskis pirmasis per šias Mišias priėmė šv. Komuniją.

Tačiau statybą pertraukė Pirmasis pasaulinis karas, per apšaudymą nukentėjo sienų mūras. Tačiau net karo metais žmonės rinkdavosi prie jos, eidavo aplink ją keliais, daužydavo akmenį, ant kurio buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija, rinkdavo jo nuotrupas.

Koplyčia užbaigta 1922–1924 m., pašventinta Šiluvos klebono kun. M. Jurgučio 1924 m. rugsėjo 8 d.

Atvykstant į Šiluvą, žvilgsnį iš tolo patraukia aukštas, baltas, didingas Apsireiškimo koplyčios bokštas, kurio aukštis – 44 metrai. Ši koplyčia – vienintelis įgyvendintas ir iki mūsų dienų išlikęs architekto bei skulptoriaus Antano Vivulskio monumentalus architektūros kūrinys.

Ekskursija po koplyčią parengta pagal straipsnius:
Virginija Giedraitytė. „Šiluvos šventovė XVI a. – XXI a. pr.: istorinė raida ir maldingumo formos“ (magistrinis darbas)
Nijolė Lukšionytė. „Šiluvos koplyčia – unikalus XX a. pradžios architektūros pavyzdys“. MIK 2009 Nr. 5
Neringa markauskaitė. „Tapybos kompozicijos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčioje“. MIK 2009 Nr. 5
Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. „Šiluvos koplyčia XX a. 3–4 dešimtmetyje: puošybos vizija ir tikrovė“. MIK 2009 Nr. 5
Alfonsas Motuzas. „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje: 400 metų atmintis“. Gimtasai kraštas. 2008