Šilinių malda su Lietuvos kunigais ir vienuoliais už jų ištikimybę ir naujus pašaukimus

Trečiąją Šilinių dieną Šiluvoje šventė kunigai bei seserys ir broliai vienuoliai iš visos Lietuvos. Per iškilmingą vidudienio Eucharistiją rugsėjo 9-ąją pilnutėlė aikštė piligrimų iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių dėkojo Dievui, kad turi jiems patarnaujančių kunigų, turi sesių ir brolių vienuolių, kurie ne vienam tampa dvasiniais tėvais ir motinomis, kaip neretai jie būna pavadinami.

Pašvęstojo gyvenimo nariai savo maldos laiką atlaiduose tradiciškai pradėjo sugiedodami gražiausią Rytų krikščionių himną Dievo Motinai Akatistą, vadovaujami arkivyskupo tėvo jėzuito Liongino Virbalo. Visiems, dalyvavusiems maldoje su pašvęstaisiais Bazilikoje, buvo suteiktas palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu.

Prieš iškilmingą Eucharistiją piligrimus aikštėje pirmasis pasveikino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, o jo pakviesti visi įsitraukė Džiaugsmo slėpinių apmąstymą drauge kalbėdami Rožinį – pasak arkivyskupo, juk malda yra svarbiausias kiekvieno čia atvykstančiojo tikslas.  

Netrukus aikštėje pasklidus vyriausiojo atlaidų ceremonijarijaus kunigo Artūro Kazlausko vadovaujamos Loreto Dievo Motinos litanijos maldavimams, prie altoriaus švęsti Eucharistijos atėjo daugiau kaip 100 dvasininkų, tarp jų ir brolių vienuolių, procesija.

Sveikindamas arkivyskupas Kęstutis užsimojo išvardinti visas dalyvaujančias vyrų bei moterų vienuolijas – po įspūdingo ilgio jų sąrašo atsiskleidė didžiulė, bemaž visą Lietuvą apimanti bendruomenių įvairovė – Bažnyčios grožis ir dvasinis turtas! Arkivyskupas Kęstutis šia proga prisiminė ir didžius ganytojus – šv. Joną Paulių II ir kardinolą Vincentą Sladkevičių, kurių gimimo šimtmetį šiemet minime. 

Seseris ir brolius kunigystėje bei vienuolystėje tądien sveikino ir Panevėžio vyskupas, LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas Linas Vodopjanovas OFM, kuris vadovavo iškilmingai Eucharistijai ir pasakė homiliją. Šioje Eucharistijoje giedojo liturgijos pabaigoje plojimų sulaukęs jungtinis kunigų, klierikų ir vienuolių choras, vadovaujamas Egidijaus Obrikio.

„Šiandien Dievo žodis visiems kalba į širdis“, – atkreipė dėmesį vyskupas Linas, kalbėdamas apie Evangelijoje minimą Marijos ir artimųjų norą pasikalbėti su Jėzumi. Mes irgi norime patirti Jėzų. Troškimas artėti prie Jo, pasak ganytojo, buvo pirmoji akimirka pašaukimo kelionėje.

Homilijoje iškelta tarnavimo ir ištikimybės mintis. Pasak ganytojo, Jėzus prašo iš kunigų ir pašvęstųjų tarno ištikimybės. Bažnyčia, pasak ganytojo, yra ne mūsų, o Kristaus. Tarnas turi atsakyti už tai, kaip tvarko jam patikėtą turtą.

„Nepririškime žmonių prie savęs, nesiekime galios, prestižo ir savęs vertinimo. Veskime žmones ne prie savo asmens, bet žmones lydėkime ir padėkime atrasti Jėzų Kristų, tai yra veskime link gyvojo Dievo. Padėkime žmonėms sutikti Prisikėlusįjį“, – sakė vyskupas Linas, atkreipdamas dėmesį, jog pasaulietinėje visuomenėje, o ne kartą ir Bažnyčioje dalykai nukenčia, jei tie, kuriems patikėta atsakomybė, darbuojasi dėl savęs – ne dėl Bažnyčios, ne dėl bendruomenės. Jėzus Evangelijoje yra pateikęs nedoro tarno paveikslą.

Ganytojo žodžiais, Viešpats nori širdies ištikimybės visuose reikaluose, netgi mintyse. Jis ragino kunigus bei vienuolius galvoti, kas teikia džiaugsmą tarnaujant. Sielų išganymas, atrodytų, senamadiškai skambantis terminas, yra kunigystės pašaukimo uždavinys.

Po homilijos išpažinus tikėjimą, tarp visuotinių maldavimų prašyta, kad dvasiniais pašaukimais pirmiausia būtų atsiliepiama į pašaukimą mylėti. Melstasi ir už patiriančius pašaukimo krizes – kad juos stiprintų ištikimybės Viešpačiui pažadas.

Užbaigdamas Eucharistiją arkivyskupas Kęstutis paprašė jungtinės, drąsios maldos savo parapijose, bendruomenėse už naujus pašaukimus – kad Viešpats jų duotų savo vynuogynui.

Šią dieną gražus ryšys nutiestas tarp Šiluvos ir Rygos. Buvo pašventintas Šiluvos Dievo Motinos paveikslas, skirtas Rygos Marijos Sopulingosios parapijai, kur telkiasi lietuvių bendruomenė.

Vakaro šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas, o jo homilijoje naujai ir giliau pažvelgta į žmonių santykius vieni su kitais, į santykį su kūrinija – tam šiandien labai trūksta susikalbėjimo. Pasak ganytojo, ten, kur vyksta prieštaravimai, sprendimas yra ne karai, bet dialogas. Ne mes nusprendžiame, kas yra man artimas, bet patys turime būti artimi kitam. Pasak ganytojo, dabartiniame pasaulyje žmogus neretai elgiasi kaip vagis, nors būdamas Dievo jam pavestų namų šeimininkas turėtų rūpintis, kad šiuose namuose visiems būtų patogu, kad jie išliktų. Rūpindamiesi kūrinija, turime įsiklausyti, ką ji kalba apie Kūrėją.

Atlaidų dienos nuo ryto iki vakaro kupinos kunigų, vienuolių, klierikų ir kasdien vis gausiau atvykstančių piligrimų maldos – asmeniškai ir bendruomeniškai svarbiais prašymais ar dėkojimais.

Melstis, drauge giedoti ir šlovinti padeda chorai, kasdien po kelis atvykstantys į Šiluvą. Rugsėjo 9 d. giedojo Jurbarko, Šiaulių Šv. Jurgio, Plungės parapijų chorai, jungtinis vienuolių choras, vadovaujamas ses. Celinos Galinytės OSB.

Piligrimai jau nuo pat ryto kviečiami į Valandų liturgiją ir Marijos valandas, į Rožinį ir Gailestingumo vainikėlį. Kryžiaus kelią galima melsti pagal senąsias  piligrimystės tradicijas pėsčiomis per šilą (norintieji nuvežami iki jo iš Šiluvos). Maldoms vadovauja jaunieji seminaristai bei „Marijos radijo“ savanoriai. Savo intencija melstis galima Šviesos koplytėlėje (už Apsireiškimo koplyčios).

O Šiluvos bazilika šių metų Šilinėse yra skirta pabūti arčiausiai Jėzaus – čia nuo ryto iki vakaro, maloningojo Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdo papėdėje, vyksta Švenčiausiojo Sakramento adoracija (dėl saugių atstumų perkelta iš Ligonių Sveikatos koplyčios).

Šiluvos šventovė kasdien laukia žmonių, čia stengiamasi pasirūpinti jų žmogiškais ir dvasiniais poreikiais, kad kiekvienam būtų patogu ir džiugu melstis, saugu patirti bendrystę. Ir sunkesnėmis sąlygomis, kurias dabar išgyvename, atlaiduose apsilankantieji parsiveža namo, į savo aplinką daugiau vilties ir ramybės.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Nuotraukos: Linos Urbonienės