Vidurvasario Marijos diena – su ganytojiškuoju palinkėjimu tikrosios ramybės iš Viešpaties

„Mūsų maldos tekyla į Viešpatį, o Mergelė Marija tegul apgaubia mus savo užtarimu“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, liepos 13-ąją Šiluvos piligriminėje šventovėje sveikindamas čia atvykusius piligrimus, ypač Jonavos dekanato, „Marijos radijo“ klausytojus bei Šiaulių vyskupijos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenę, dalyvaujančią rekolekcijose Šiluvoje.

Iškilmingai Eucharistijai  Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje vidudienį vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei kunigai. Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas. Giedojo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos choras, vadovaujamas Egidijaus Obrikio.

„Viešpatie, ar tai tavo Žodis?!“ – šiuo klausimu savo homiliją pradėjo arkivyskupas Kęstutis, darsyk atkreipdamas dėmesį į ką tik paskelbtos Evangelijos pagal Matą eilutę: „Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo“ (Mt 10, 34). Kaip turėtume ją suprasti – juk, pasak ganytojo, Dievo žodis nesyk kalba apie ramybę, viltį ir džiaugsmą?

Homilijos žodžiais tariant, kad turėtume ramybę reikia pastangų. Juk neretai iškart susiduriama su prieštaravimais, kai stengiamasi įvardyti neteisingumą, įveikti blogį, įtvirtinti tikėjimą.

Arkivyskupas pasidalijo, kaip pačiam teko patirti gąsdinančią neramybę pajutus pašaukimą į kunigystę, tačiau po apsisprendimo išgyveno kitokią, ne šio pasaulio, ramybę – ramybę iš Viešpaties. Šia proga Eucharistijos dalyviai buvo pakviesti likusiu laiku iki stojamųjų egzaminų seminarijoje melstis dar viena svarbia intencija – kad Viešpats duotų švento drąsumo svarstantiems jaunuoliams.

Homilijoje paminėtos šventų žmonių, ypač krikščionių, pastangos darant gera žmonijai ir padedant įgyvendinti laisvės, demokratijos idealus, siekiant visiems prieinamo šventumo. Tokie šventi pavyzdžiai mums yra ir neseniai Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minėtas Europos civilizacijos kūrėjas šv. abatas Benediktas bei mums ypač artimas pal. Jurgis Matulaitis, kuris jau XX amžiaus pradžioje paskelbė Lietuvai Bažnyčios socialinį mokymą. Tokios pastangos, pasak ganytojo, yra ir malda, kurią matė 1986 metais, kai čia, Šiluvoje, melsdami Lietuvai laisvės, žmonės keliais ėjo ne tik apie akmenį Apsireiškimo koplyčioje, bet ir aplink Baziliką.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog Mergelės Marijos kvietimas Šiluvoje garbinti Sūnų aktualiai skamba ir šiandien. Turime dovanoti laiką, pastangas, kitaip tariant, „arti“ dėl Jėzaus reikalų, kad pasaulis keistųsi į „geresnę savo versiją“, kad Dievas būtų mūsų pačių gyvenimo centras. Tik tuomet ateina Dievo dovanota tikroji ramybė.

Visuotiniuose maldavimuose tądien melstasi už Bažnyčios narių ištikimybę Evangelijai, už Lietuvą, taip pat popiežiaus bei arkivyskupijos bendromis intencijomis – už šeimas, už arkivyskupą Kęstutį ir jo tarnystę Šventosios Dvasios įkvėpimu.

Šioje Eucharistijoje, kaip įprasta, piligrimai buvo pakviesti melstis ir už dvasininkus įvairių sukakčių proga – už vyskupus Eugenijų Bartulį ir Liną Vodopjanovą OFM, kan. Robertą Pukenį, kunigus Vytautą Merkį SJ ir Remigijų Kuprį, mons. Aurelijų Žukauską, taip pat apaštališkosios nunciatūros sekretorių mons. Christopherį Thomą Washingtoną.

Užbaigiant Eucharistiją padėka dalyviams už bendrą maldą, arkivyskupą Kęstutį, neseniai pradėjusį vadovauti Kauno arkivyskupijai, Šiluvos parapijos vardu pasveikino klebonas kun. Erastas Murauskas, atkreipdamas dėmesį, jog žmonės su dėkingumu prisimena arkivyskupą ir iš ankstesnio laiko, kai jis dar darbavosi Šiluvoje, tarnaudamas seminaristams ir kiekvienam būdamas žmogiškai atidus.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Nuotraukos: Linos Urbonienės