Gegužės 13-oji: po karantino atskirties džiugi Marijos dienos bendrystė

Gegužės 13-ąją, po dviejų mėnesių pertraukos ir karantino atskirties, Šiluvos šventovėje Marijos dienos pamaldos jau buvo švenčiamos drauge su tikinčiaisiais, džiugioje bendrystėje.

Švelnėjant karantino sąlygoms ir rūpindamiesi vieni kitų sveikata, piligrimai atvyko čia su asmeniškomis intencijomis, tačiau greičiausiai daugelis iš jų dėkojo Dievui, kad jau pastebima viltingų pandemijos atsitraukimo ženklų.

Vidudienį Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius vadovautų iškilmingų šv. Mišių pradžioje sveikino koncelebruojantį Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį ir labai gausų, bemaž 20 dvasininkų (iš kelių vyskupijų) būrį prie altoriaus (dalis kunigų dar patarnavo klausyklose), taip pat ir jau suskubusius į Šiluvą piligrimus bei tuos, kurie, dar likdami namuose, dalyvavo Mišiose per „Marijos radijo“ ar  Šiluvos šventovės (feisbuke) tiesiogines transliacijas.

Vyskupas A. Jurevičius atkreipė dėmesį, jog gegužės 13-ąją minime Fatimos Mergelę Mariją, 1917 m. gegužę pasirodžiusią ir kvietusią malda ir atgaila stabdyti tamsybių siautėjimą pasaulyje.

Ganytojas priminė, jog šį mėnesį švenčiame ir šv. Jono Pauliaus II (į kurio gyvybę buvo pasikėsinta 1981 m. gegužės 13-ąją) gimimo 100-metį – nuostabu, jog pirmasis Lietuvą aplankęs Šventasis Tėvas per savo apaštališkąją kelionę 1993 metais apsilankė ir Šiluvoje.

Pakvietęs į bendrą maldą, ganytojas paragino pasimelsti ir už arkivyskupijos kunigus, kurie gegužę švenčia įvairias jubiliejines kunigystės ar amžiaus sukaktis.

Mišiose giedojo Šiluvos parapijos choras. Patarnavusiam diakonui Dariui Chmieliauskui paskelbus Evangeliją (Jn 15, 1–8), vėliau homiliją sakęs vyskupas Algirdas atkreipė dėmesį, jog joje net 7 kartus pavartotas žodis „pasilikti“. 

Kodėl taip svarbu pasilikti Jėzaus meilėje? Pasak ganytojo, Jėzus, pats tapęs žmogumi, gerai pažįsta žmogiškąją prigimtį, kai lengvai susižavima, įsitraukiama, tačiau neišbūnama iki galo – tiek šeimose neišlaikant ištikimybės, tiek neretai ir atradus tikėjimą, kai žmogus jaučiasi tarsi ant sparnų – iki pirmųjų išbandymų.

„Lietuva nepasiliko Viešpaties meilėje. Tautai reikėjo sugrįžti pas Viešpatį“, – sakė vyskupas Algirdas, su šia priežastimi susiedamas prieš keturis šimtmečius įvykusį Marijos apsireiškimą Šiluvos apylinkėse. Juk kas nepasilieka Kristuje, tas neturi ateities ir sudžiūsta tarsi šakelė.

Homilijoje paliesta ir dėkingumo tema. Ar mokėsime būti dėkingi Dievui ir vertinti gyvenimą, kai dar visai neseniai gyvenome be kaukių, dezinfekcijos priemonių ir galėjome džiaugtis bendryste? Ar pagalvojome, kokia malonė yra tiesiog kvėpuoti? Homilija užbaigta invokacija Šiluvos Dievo Motinai, kad ji padėtų skvarbesnį žvilgsnį kreipti į Dievą, kad Jo valia būtume sveiki ir fiziškai, ir dvasiškai.

Visuotiniais maldavimais Šiluvos šventovėje, be kita, šią dieną melsta daugiau vilties pandemijos prislėgtam pasauliui ir pagalbos labiausiai jos reikalingiems. Prašyta, kad žmonių širdys neliktų abejingos Fatimos žiniai, o norėdamos taikos pasauliui melstųsi ir atgailautų.

„Toks gausus mūsų būrys rodo, kaip esame išsiilgę bendrystės“, – sakė vyskupas A. Jurevičius, Mišių pabaigoje padėkodamas visiems už bendrą maldą ir dalyvavimą – tiesiogiai ir virtualiai.

Paskutinį šio mėnesio penktadienį, gegužės 29 d., Šiluvoje bus švenčiama Ligonių diena. Pasibaigus šaltajam sezonui, tikimasi atnaujinti po vakaro šv. Mišių įprastai vykstančias Vidinio išgydymo pamaldas.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Nuotraukos: Linos Urbonienės