Ligonių ir medikų dieną Šilinėse – Bažnyčios artumo ir atjautimo žinia

„Svarbu bendrai išgyventi, kad Bažnyčia yra su tais, kurie yra silpnesni už mus“, – rugsėjo 13-ąją, Ligonių dieną Šiluvoje, sakė kun. Arnoldas Valkauskas, kuris katechezėje kalbino piligrimus, neretą iš jų dėl ligos, negalios ar garbaus amžiaus čia atlydėtą artimųjų, slaugytojų. Šiluvos Dievo Motinos, nuo seno tituluojamos Ligonių Sveikata, šventovėje šia dieną susirinko tie, kurie yra Dievui arčiausi – ligoniai, neįgalieji, seneliai ir tie žmonės, kurie jais rūpinasi iš artimo meilės – artimieji, slaugytojai, medikai.

Iškilmingoje Eucharistijoje dalyvavo LR Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Maltos ordino pagalbos tarnyba, karitiečiai, samariečiai, neįgaliųjų draugijos, globos, senelių namų, medicinos įstaigų vadovai ir bendruomenės, pavieniai piligrimai bei jų grupės. Kaip ir kasdien, pamaldas transliavęs „Marijos radijas“ suteikė galimybę kartu melstis ir jau nepajėgiantiems išeiti iš namų, pakilti iš ligos patalo.

„Prisiminkime, kad esame Dievo šventovės – visomis aplinkybėmis. Tai padeda kitaip pamatyti gyvenimo prasmę, ypač nepamesti jos sergant“, – sakė kunigas egzorcistas Šiluvos aikštėje prieš iškilmingą Eucharistiją, atkreipdamas dėmesį, jog prasidėjusi liga, atėjusi kančia gali būti ir galimybė nusivilti. Tad svarbus kitų žmonių palaikymas, pasirūpinimas sergantiesiems Sutaikinimo, Eucharistijos bei Ligonių patepimo sakramentais, kurie yra tikra Dievo malonė, teikia ramybę jėgoms silpstant ar prieš sunkesnę operaciją.

Pasidžiaugęs šiltais žmonių žvilgsniais ir viltingu nusiteikimu, iškilmingą Eucharistiją pradėjo jai vadovavęs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Joje buvo meldžiamasi už ligonius, jais besirūpinančius, kad visi gyvybę priimtų kaip Dievo dovaną.

Eucharistiją koncelebravo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, nominuotasis kardinolas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei kelių vyskupijų kunigai, tarp jų tarnaujantys ligonių sielovadai. Giedojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) bažnyčios choras, vadovaujamas Gražinos Trekur.

„Šiluvos šventovė yra kūno ir sielos, tai yra viso žmogaus, gydymo vieta, tarsi dvasinė sanatorija, kurioje atgauname jėgas, žmogiškąją pusiausvyrą“, – kalbėjo homiliją pasakęs vyskupas R. Norvila. Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Šiluvoje jau kelios žmonių kartos patiria ypatingą Marijos palankumą, o susirinkdami melstis už ligonius parodome solidarumą, jų sunkumų atjautą.

„Tegul mūsų keliai dažniau čia atveda, kai sunku, užklumpa liga, kai kankina nusivylimas, nerimas, vienišumas, atstūmimo kartėlis, kai nerandama, į ką gyvenime atsiremti, kai kenčiama nuo priklausomybių, vilties praradimo, depresijos, nenoro gyventi, kitų ištinkančių sunkumų. Taip pat ir kai pervargsta, išsisemia slaugytojai, medikai, tampa prislėgti kasdienės įtampos, rutinos, ligonių vargų ir kančių. Iš paties Jėzaus čia mokomės įsiklausydami į Dievo žodį ar suklupę adoracijoje“, – sakė vyskupas Rimantas, pabrėždamas, jog čia tampame tvirtesni, čia ypač artima Jėzaus Motina, kuri guodžia, palaiko ir moko.

„Užtarianti ir padrąsinanti Marija – tokią ją sutinkame šios dienos Evangelijoje“, – kalbėjo ganytojas, pabrėždamas, jog Marija moko klausytis Jėzaus, remtis Jo pamokymais kaip geriausiu gyvenimo pasirinkimu. Marija veda link Jėzaus, kuris yra amžinojo gyvenimo viltis – daug stipresnė už kančią.

Ligonių dieną atlaiduose, be kita, melstasi ir už valstybės politiką, gerbiančią žmogų nuo pat gimimo iki natūralios mirties, už gydytojus ir slaugytojus, jų misijos suvokimą, kantrumą, už nesavanaudišką tarnavimą artimui, už Dievo pagalbos priėmimą savo ribotume.

Liturgijos pabaigoje, nuoširdžiai dėkodamas visiems už atvykimą į atlaidus, už bendrą maldą, vyskupas Algirdas nuotaikingai, su optimizmu pabrėžė, jog tikėjimas – tai mūsų viltis ir tarsi saulė gyvenimo negandose, kai užklumpa liga. Nors ši diena Šiluvoje ir nebuvo saulėta, bet juk niekas neabejoja, kad saulė tebėra, kad ji tik slepiasi už dangų aptraukiančių debesų. Mergelė Marija yra vilties Motina!

Suteikę ganytojiškąjį palaiminimą vyskupai ir kunigai ėjo į aikštę, arčiau prie žmonių, prie ligonių, kuriems rankų uždėjimu Bažnyčios vardu teikė asmenišką palaiminimą.

Atlaidų maldininkai vėliau iš arčiau pažino artimo meilės darbus. Tai Carito Pagalbos namuose tarnybos veikla, kurią Piligrimų kiemelyje pristatė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos Carito komanda. Lietuvos Carito bendradarbės pristatė Šv. Mortos iniciatyvos plėtotę ir įgyvendinimą kovoje su prekyba žmonėmis. Prie arbatos ir kavos tarnystės atvyko itin gausus būrys Kauno II dekanato savanorių, kurie dalinosi dėmesiu ir laiku.

Be to, bendruomenė „Gyvastis“ skleidė donorystės svarbą, o Kauno kraujo centro palapinėje buvo galima tuoj pat padaryti konkretų gerą darbą.

Vakaro šv. Mišiose melsta Viešpaties pagalbos varginamiems priklausomybių asmenims ir jų šeimoms. Homiliją pasakęs kun. Arnoldas Valkauskas ragino pripažinti savo bejėgiškumą laimėti kovą su priklausomybėmis, priimti iš tikėjimo kylančią tikrą viltį ir žvelgti į Jėzų, Dievą Gelbėtoją. Visiems kunigas egzorcistas patarė karštą, nepaliaujamą maldą, kad piktoji dvasia nepasiglemžtų nei vieno, siūlydama laimės falsifikatus – gausias šių laikų priklausomybių formas.

Po vakaro šv. Mišių, kurioms pasibaigus laiminami vaikai, vyko Vidinio išgydymo pamaldos su užtarimo maldos grupe.

Rugsėjo 12 d. patarnavo Kauno II dekanato kunigai. Giedojo Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių), Biržų, Debeikių, Vilniaus Bernardinų parapijų chorai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Nuotraukos: Šiluvos šventovės