Švč. M. Marijos Gimimą didžiuosiuose atlaiduose šventė Lietuvos kariuomenė

Rugsėjo 10-ąją Švč. Mergelę Mariją didžiuosiuose Jos Gimimo atlaiduose sveikino Lietuvos kariuomenė, atvykusi į Šiluvą, kad būtų čia palaiminta ir užtarta atsakingai tarnystei – būti taikaus ir ramaus gyvenimo Tėvynėje ir karinėse misijose sergėtoja. Kariuomenės diena atlaiduose kasmet siunčia žinią visiems, kad ir šiais neramiais laikais malda yra toks pat svarbus ginklas, o tikroji taika ir ramybė ateina iš Kristaus. Į jį atvykstančiųjų žvilgsnį ir širdį kreipia Šiluvos Dievo Motina, kitados prakalbusi šiose apylinkėse.

Dar gerokai prieš vidurdienį kariuomenė rikiavosi prie kalnelio su kryžiumi, žyminčio šv. Jono Pauliaus II atvykimą į Šiluvą 1993-iųjų rugsėjį. Karių kolona buvo pasitikta miestelyje, o prieš vidudienį, lydima orkestro, iškilmingai įžygiavo į sakraliąją aikštę. Lietuvos kariuomenė šią dieną Šiluvoje pagerbė ir šiame krašte gimusį bei veikusį partizanų vadą, generolą Juozą Žemaitį – Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie paminklo-koplytstulpio greta Bazilikos.

„Dievas realiai veikia mūsų istorijoje, gyvenime, kiekvieno asmeniškai. Tai priimdami tampame Jo bendradarbiais, kurie gauna jėgų ne iš savęs, bet iš Dievo“, – sakė katechezėje – įvade į Eucharistiją karo kapelionas kun. Arnoldas Valkauskas ir kalbėjo kariams apie vidines kovas, kuriose piktasis nori išplėšti iš mūsų Kristų. Tai kova su melo dvasia už tikrąją tapatybę, už mūsų sielas. Katechezėje su tikrumu kalbėta apie kiekviename žmoguje veikiančią, per Krikštą gaunamą Šventąją Dvasią, apie Dievo pagarbą žmogui – suteiktą laisvę jo pasirinkimams.

Iškilmingoje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už karinėse struktūrose tarnaujančius, kad jie savo darbu neštų ramybės vaisius. Šia intencija pakvietęs melstis Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius sveikino brolius vyskupus, kunigus, taip pat Lietuvos kariuomenę ir Krašto apsaugos ministeriją bei jų vadus, visus kariūnus, savanorius, partizanus, šaulius, pakviesdamas prisiminti maldoje ir tuos, kurie yra patyrę sužeidimų, dėl sveikatos išleisti į atsargą, taip pat ir žuvusiųjų karių šeimas.

Su ramybės palinkėjimu į karius ir visus piligrimus tądien kreipėsi ordinariato apaštalinis administratorius Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kuris vadovavo Eucharistijos šventimui ir pasakė homiliją. Koncelebravo vyskupas Algirdas Jurevičius, paskirtasis kardinolas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis bei kunigai – karo kapelionai.

Patarnavo Kauno Įgulos kapelionato diakonas Audrius Jesinskas ir diakonas Martynas Povylaitis, o asistą rengė Lietuvos karo akademijos Garbės kuopos kariai. Evangelija buvo skelbiama lietuviškai ir vokiškai (dalyvaujantiems vokiečių kariams). Giedojo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės ansamblis, vadovaujamas Povilo Vanžodžio. Grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, jo vadovas majoras Egidijus Ališauskas.

Artėjant ypatingajam Misijų mėnesiui (Bažnyčia švęs jį šių metų spalį) savo homiliją arkivyskupas G. Grušas skyrė misijų temai, atkreipdamas dėmesį į Misijų mėnesio šūkį „Pakrikštyti ir siunčiami“. Švč. Mergelė Marija savo sutikimu priėmė Dievo numatytą jai misiją – tapti Sūnaus Motina ir dalyvauti Išganymo darbe. Ir Juozapas buvo Dievo drąsinamas atlikti savo misiją globojant Šventąją Šeimą. „Dievas kiekvienam iš mūsų skyrė ypatingą misiją“, – sakė arkivyskupas, pabrėždamas, kaip svarbu kasdienio užimtumo triukšme įsiklausyti į Dievo balsą, kur Jis veda šiandien, – per Šventąjį Raštą, maldą, bendruomenę.

„Karių tarnavimas Tėvynei siekiant užtikrinti taiką, apsaugoti laisvę yra tos misijos dalis“, – sakė arkivyskupas ir atkreipė dėmesį į šeimos misiją plėsti Dievo karalystę. Kiekvienas esame pašauktas būti misionieriumi.

Homilijoje, be kita, buvo pastebėta, jog popiežius Pranciškus, po savo apaštalinio vizito Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje sugrįžęs į Romą, bendrojoje audiencijoje Šv. Petro aikštėje taip pat vartojo misijų terminą ir kalbėjo, jog jo misija buvo iš naujo skelbti mūsų tautoms „Evangelijos džiaugsmą ir švelnumo, gailestingumo revoliuciją, nes laisvės neužtenka, kad suteiktum gyvenimui prasmę ir pilnatvę – reikia meilės, o meilė visada kyla iš Dievo“ (cituojama iš popieziausvizitas.lt >>).

„Prašykime Dievą, kad uždegtų širdis ir mes neštume tą meilės ugnį, apie kurią popiežius mums kalbėjo, neštume Jo meilę, taiką ir ramybę mūsų visuomenėje ir pasaulyje“, – ragino homiliją >> užbaigdamas arkivyskupas G. Grušas.

Po ganytojiškojo palaiminimo liturgijos pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės  himnas.

Šią dieną šv. Mišių intencijose ir maldavimuose prašytą Dievą ginti mus ir visą pasaulį, Jam pavesti taikesnio sugyvenimo rūpesčiai, melstasi už galinguosius, kad siektų taikos ir niekada nesirinktų karo konfliktams spręsti, prašyta malonės kurti teisingesnę, broliškesnę ir taikesnę visuomenę, neužmiršti vyresnės kartos – mūsų tėvų ir senelių – dvasinio palikimo ir to, ką jie yra iškentėję, nepritrūkti drąsos įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai.

Piligrimams patarnavo (klausyklose, aukodami šv. Mišias, sakydami homilijas) Kėdainių dekanato kunigai. Atvyko giedoti Tytuvėnų, Kėdainių Šv. Jurgio, Domeikavos, Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijų chorai. 

Rugsėjo 10 d. Piligrimų kiemelyje Kauno arkivyskupijos Caritas pristatė programą „Benamystę išgyvenančiųjų ir nuteistųjų integracija“. Caritas jau daugiau nei 20 metų kartu keliauja atsitiesimo kelionę su benamystę išgyvenančiais žmonėmis, kuriems reikia ne tik stogo virš galvos, pavalgyti, bet ir  pagalbos atstatyti tai, kas gyvenime buvo sugriauta. Kaune veikiančio dienos centro lankytojai dalinosi su piligrimais  savo kurtais paveikslais bei  magnetukais.  

Po darbų į Šiluvą atskubėję piligrimai dalyvavo vakaro šv. Mišiose. Joms vadovavęs vyskupas Algirdas Jurevičius pasakė homiliją apie krikščioniškąjį įsipareigojimą pateikdamas biblinių ir gyvenimiškųjų pavyzdžių. Klusnusis Dievui tikėjimo protėvis Abraomas, ištikimai Išgelbėtojo laukę senelis Simeonas ir Ona – tai tikri Dievo sekėjai. Šiandien žmonės nebijo dešimtmečiams įsipareigoti bankams, o kartais pabūgsta įsipareigoti vienam Rožinio maldos slėpiniui per dieną. Ganytojas ragino, žvelgiant į Mergelės Marijos įsipareigojimo Dievui drąsą, ir patiems nepabūgti įsipareigoti dabarčiai dėl ateities amžinybėje.  

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Fotografijos: Marijos Stanulytės