Trečioji atlaidų diena: malda už tarnaujančius valstybės ir visuomenės apsaugai ir jų liudijimą

„Šiandien meldžiamės už valstybės ir visuomenės apsaugos darbuotojus ir turime būti jiems dėkingi. Jie mūsų angelai sargai, kurie saugo mūsų laisvę ir ramybę Jų pareigos labai sunkios, bet jos būtų daug lengvesnės, jei žmonės bijotų ne policijos ar prokurorų, bet savo širdyje turėtų daugiau šventos Dievo baimės“, – sakė rugsėjo 9 d. Šiluvoje paskirtasis kardinolas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo homilijoje per iškilmingą Eucharistiją, į kurią pagerbti Švč. Mergelės Marijos Gimimo, priimti Dievo pagalbą savo tarnystei atvyko LR Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos departamento, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai ir pareigūnai.

Šiluvoje toliau tęsiantis didiesiems atlaidams, kuriems Dievas dovanojo dar vasariškai saulėtas dienas, be gausiai atvykusių pareigūnų bei piligrimų iš įvairių Lietuvos vyskupijų, pirmadienį buvo ir mūsų kaimynų latvių grupė iš Marijos šventovės Agluonoje.

Piligrimus aikštėje prieš vidudienį pasitiko kun. Artūras Kazlauskas, o katechezę sakė kun. Rolandas Bičkauskas, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras bei Jiezno parapijos klebonas, taip pat ir visuomeninis policijos kapelionas.

Katechezės vedėjas atkreipė dėmesį, jog ir mes dažnai jaučiamės taip, kaip sakė šv. apaštalas Paulius: „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu“ (Rom 7, 19). Tai mūsų puolusios prigimties pasekmė. Nuodėmės temai skirtoje katechezėje pabrėžta, jog veikdami nuodėmėje ir geriausių tikslų siekdami prašausime pro šalį. Nuodėmė yra ir bloga motyvacija, ir blogos mintys, ir menkiausi kompromisai su sąžine. Be to, ir gėrio nedarymas. „Turime daug galimybių daryti kitiems gera, kurti gėrį, rūpintis kitais“, – priminė kun. R. Bičkauskas.

Iškilmingoje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojus, kad jie būtų tiesos ir gėrio liudytojai mūsų visuomenėje. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius. Koncelebravo paskirtasis kardinolas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas ir kunigai, tarp jų – ypač tarnaujantys kapelionais vidaus reikalų sistemoje. Patarnavo diakonai. Giedojo VRM vyrų choras „Sakalas“, vadovaujamas Romo Makarevičiaus, grojo VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras, jo vadovas ir dirigentas Eimantas Anskaitis.

„Susirinkome pagerbti Mergelės Marijos ir susimąstyti, kokia yra mūsų dvasinė kelionė“,– sakė vėliau homilijoje arkivysk. S. Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog Dievo artumoje vieni nudžiunga, kiti (kaip ir pirmieji tėvai) baimingai slepiasi, nuo Jo bėga, bando apie Jį negalvoti. Ganytojo žodžiais tariant, bėgimas nuo Dievo prasideda sulig pirmąja neištikimybe. Nuodėmės, o ne protas, mokslas ar žmonijos pažanga tolina nuo Dievo. Kur apstu nuodėmių, Dievui vietos nebėra.

„Bažnyčia džiūgauja dėl Marijos pasirinkto kelio“, – kalbėjo ganytojas apie jos ištikimybę Dievui. Dievo artumas padėjo Marijai priimti sunkumus. Skausmas dėl Sūnaus kryžiaus kančios neatėmė iš jos ramybės, nes Marija tikėjo, kad Dievas ją veda, nors ne visada suprantamais keliais.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog tarnaujantieji Bažnyčioje ir teisėsaugoje yra labai artimi bendradarbiai. Kuo didesnę įtaką visuomenės moraliniam gyvenimui daro Bažnyčia, tuo mažiau rūpesčių pareigūnams. Kiek Bažnyčios įtaka silpsta, tuo proporcingai išauga piktnaudžiavimas laisve. Evangelija moko gyventi atsakingai ir rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais.

Užbaigiant liturgiją vyskupas Algirdas nuoširdžiai padėkojo jos dalyviams ir pakvietė ypač paploti muzikantams bei giedotojams ir dar neskubėti išvykti iš Šiluvos, tęsti atlaidų bendrystę apsilankant Carito susitikimų, Bendruomenių palapinėse ir kt., grįžti iš atlaidų namo su geros religinės literatūros lauktuvėmis.

Savo ruožtu vidaus reikalų sistemos vadovybė padėkojo už kasmetinį pakvietimą atvykti į Šilines, už Bažnyčios bendradarbiavimą.

Piligrimus prisėsti užkandžių su arbatos vaišėmis ir skirtingomis diskusijų temomis kasdien kviečia arkivyskupijos Caritas. Rugsėjo 9 d. Susitikimųpalapinėje buvo aptarta tema „Caritas –  6 metai su epilepsija sergančiais ir jų artimaisiais“, o Jonavos dekanato karitiečiai vaišino arbata ir koše.

Šią dieną kitu laiku aukotose šv. Mišiose melstasi ypač jautriomis visuomenei intencijomis – už žmones, kurie netenka darbo, už tuos, kurie jaučiasi atstumti ir mūsų vienybę su jais, už pareigūnus, kad jie savo tarnyboje netapatintų žmonių su jų padarytais nusikaltimais.

Piligrimų sielovadoje talkino Jonavos dekanato kunigai. Giedojo Tytuvėnų, Viduklės, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijų chorai.

Vakaro šv. Mišiose saulės nutviekstoje aikštėje buvo meldžiamasi už dialogą, atvirumą ir skirtingumų priėmimą. Giedojo Šiluvos parapijos maldos grupė, vadovaujama Vytauto Šveikausko.

O piligrimus homilijoje sveikino Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Ganytojas pasidalijo su visais džiaugsmu, kad Šiluva yra tokia brangi, patogi piligrimams šventovė (ir pats vysk. Jonas rūpinosi jos atnaujinimu savo metu tarnaudamas Kauno arkivyskupijoje). Į ją, kaip mylimi Marijos vaikai, atvykstame melstis už Bažnyčią ir už save, kad būtume gyvo tikėjimo žmonės.

Ganytojas labiausiai pabrėžė Dievo žodį – paties Dievo malonę mums. Kiekvieno krikščionio svarbiausias išgyvenimo poreikis – Marijos pavyzdžiu atverti širdį Dievo žodžiui, jį svarstyti ir nešti jo viltį į pasaulį. Dievas džiūgauja kalbėdamas mums ir kalbėdamasis su mumis. Juk giliausias Viešpaties troškimas – kad mes būtume kuo artimesniame ryšyje su Juo. Dievui svarbus mūsų gyvenimas ir amžinybė. Palaiminti, kurie klausosi Jo žodžio!

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Fotografijos: Marijos Stanulytės