Pagrindinį atlaidų sekmadienį – palaiminimas Lietuvai ir šeimoms, kad jos skleistų Dievo meilės ugnį

Rugsėjo 8-ąją su piligrimų jūra sakraliojoje Šiluvos aikštėje prieš vidudienį buvo švenčiamas Švč. Mergelės Marijos Gimimas. Jis pasitiktas per visą naktį Bazilikoje vykusia vigilija, o nuo pat ryto iš pačių įvairiausių kampelių Lietuvos keliai vedė į Šiluvą.

Jais keliaujantieji tęsė daugiau kaip penkių šimtmečių gyvosios piligrimystės tradiciją ir liudijo, jog ir šiandien brangina Šiluvą, o Šiluvos Dievo Motina yra mūsų gyvenimo užtarėja, kelias į Dievą taip pat, kaip ir senesniais laikais, kai į Šiluvą taip pat buvo skubama ne tik iš artimiausių apylinkių, bet ir iš Užnemunės, Žemaitijos, Vilniaus krašto, o patys atlaidai vykdavo visą oktavą (popiežiaus Pijaus VI leidimu nuo 1775 metų). Šilines šį sekmadienį drauge šventė ir kitų kraštų – Slovakijos, Lenkijos – piligrimai.

Kartu su švenčiančia Lietuva Šiluvoje Marijos Gimimą šventė ir čia apsilankęs Šventojo Sosto atstovas, naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius. Apaštalinis nuncijus vadovavo iškilmingai Eucharistijai ir pasakė homiliją.

Per LRT televizijos transliaciją (iškilmes komentavo arkivyskupijos atstovas spaudai, katalikiško žurnalo šeimai „Artuma“ vyriausiasis redaktorius diak. Darius Chmieliauskas) Geroji naujiena ir Kristaus ramybės palinkėjimas iš Šiluvos pasklido visam mūsų kraštui, palaiminimu ir džiaugsmu pasidalyta su visais geros valios žmonėmis. Iškilmes, kaip ir kitas pamaldas, transliavo ir katalikiškas balsas Lietuvoje „Marijos radijas“.

Pagrindinis atlaidų sekmadienis buvo skirtas šeimų džiaugsmui, maldai ir bendrystei. Piligrimai, be savo asmeniškų intencijų, šios dienos šv. Mišiose buvo kviečiami malda apkabinti šeimas, dėkoti už malones, kurios liejasi iš Santuokos sakramentu palaiminto santuokinio gyvenimo, melstis už šeimų kasdienybę ir neišvengiamus sunkumus – kad pati Mergelė Marija būtų šventumo Mokytoja ir bendrakeleivė.

„Pasijuskime viena šeima, tegul šio sambūrio centre būna Kristus“, – kvietė katecheze susirinkusius aikštėje sveikinęs vyriausiasis atlaidų ceremonijarijus kun. Artūras Kazlauskas, linkėdamas, jog Kristus būtų svarbiausias Asmuo ir šeimose, o kiekvienuose namuose svarbiausia knyga būtų Šventasis Raštas.

„Melskimės už Lietuvą, kad krikščioniškos šeimos skleistų Dievo meilės džiaugsmą“, – kvietė Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikindamas garbius atlaidų svečius ir visus piligrimus pradedant iškilmingą Eucharistiją, kuriai vadovavo arkivyskupas Petaras Rajičius, koncelebravo atskirai ir džiugiai nuncijaus pasveikintas (aikštė tai palydėjo plojimais) nominuotasis kardinolas Jo eminencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, taip pat Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilniaus arkivyskupijos augziliarai vyskupai Darius Trijonis ir Arūnas Poniškaitis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir daugiau kaip šimtas Lietuvos kunigų.

Patarnavo diakonai Martynas Povylaitis ir Marius Boreiša. Giedojo Šv. Cecilijos choras, vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė Vaitkevičienė, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai” (Kauno miesto savivaldybės koncertinė įstaiga „Kauno santaka“, vadovas Vaidas Andriuškevičius), vargonavo Dalia Jatautaitė.  

Pamaldose dalyvavo Vilniaus, Kauno, Telšių seminarijų bendruomenės. Kartu meldėsi ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas tėvas Nikolajus Murašovas, Vyriausybės atstovai, Raseinių r. savivaldybės vadovai, kiti garbūs atlaidų dalyviai.

Paskelbus Dievo žodį, nuncijus arkivyskupas P. Rajičius lietuviškai išreiškė savo džiaugsmą sveikindamas Šiluvoje brolius vyskupus, kunigus, vienuolius, visus piligrimus sakydamas:

„Esu labai laimingas būdamas su jumis šioje nacionalinės reikšmės piligriminėje Šiluvos Marijos šventovėje. Šiandien ypatinga diena ne tik Kauno arkivyskupijos vietinei Bažnyčiai, bet ir visiems piligrimams, kurie dalyvaujate šioje šventojoje Eucharistijoje ir meldžiate Dievą per Marijos Jėzaus Motinos užtarimą. Mergelė Marija labai myli jus, savo sūnus ir dukras. Ji niekada nepailsta mūsų užtarti ir rodyti savo Sūnaus Jėzaus Kristaus, Atpirkėjo ir Išganytojo,“

Vėliau homilijoje (ją perskaitė nunciatūros sekretorius kun. Donatas Liutika) pastebėtas netikėtumas Jėzaus genealogijoje (iš Evangelijos pagal Matą) – joje įrašyti, paviršutiniškai žvelgiant, ir nepavyzdingo elgesio moterų vardai. Tačiau šių Senojo Testamento moterų dėka Dievas ruošė pasaulį savo Sūnaus atėjimui. Tai Dievo meilės universalumo pradžia – Dievas pradeda naikinti skirtumus tarp savų ir svetimtaučių, nelygybę tarp vyrų ir moterų, barjerą tarp šventųjų ir nusidėjėlių. Dievas pasirinko ir visiškai skirtingą nuo anų moterų, nekaltą savo būtimi Mariją, kad ji pradėtų per kuriančią Šventąją Dvasią ir duotų pasauliui Jėzų.

„Dievas paruošė šeimą savo viengimiam Sūnui. Marijai ir jos sužadėtiniui Juozapui buvo patikėtas rūpinimasis Dievo Sūnumi Jėzumi. Dievas pademonstravo, kaip stipriai myli šeimą ir kad Jis yra tikinčiose šeimose, gyvenančiose meilėje ir taikoje. Kaip Kristaus sekėjai, visi esame Bažnyčios šeimos nariai, kurioje pripažįstame kiekvieną asmenį broliu ir seserimi, kuriai priklauso taip pat mūsų šeimos, artimieji, taip pat ir kiti už giminystės ribų“,– buvo sakoma homilijoje, atkreipiant dėmesį, jog  meilė prasideda namuose, tačiau reikalingas liudijimas ir už namų ribos, nes meilė neturi nei sienų, nei ribų.

„Mūsų pasaulyje, kuris dažnai yra svetimas ir net priešiškas tikėjimui, tikinčios šeimos yra reikšmingos kaip gyvo ir pavyzdingo tikėjimo židiniai“, – pabrėžė nuncijus, iškeldamas fundamentalų ir pirmenybinį šeimos tėvų vaidmenį būti tikėjimo skelbėjais ir liudytojais savo vaikams, būti dvasinių pašaukimų ugdytojais. Liūdna, kai šeimos palieka vaikus auklėti mokyklai, televizijai, internetui, socialiniams tinklams, bendrauja telefonu, o ne asmeniškai. Tėvai kviečiami kurti religinę atmosferą šeimoje ir nustoti manyti, jog tikėjimas gali būti perduotas automatiškai, tradicijos būdu. Tėvai turi padėti vaikams žvelgti į pasaulį tikėjimo akimis, ugdyti jo praktiką rodant savo pačių pavyzdį.

Savo homiliją arkivyskupas P. Rajičius užbaigė ir šiandien aktualia šv. Jono Pauliaus II malda Mergelei Marijai Šiluvos šventovėje per savo apaštališkąjį vizitą Lietuvoje 1993 m. rugsėjį (visą tekstą skaityti čia >>).

Sutuoktiniai vėliau aikštėje buvo pakviesti atnaujinti savo Santuokos pažadų. Visuotiniuose maldavimuose tądien melsta Viešpatį perkeisti širdis, buvo užtartos krikščioniškos šeimos, gyvenančios Santuokoje, taip pat ir tos, kurios patiria krizių, bei jaunimas ir jo drąsa tikėti.

Mišių atnašas prie altoriaus – sužadėtinių rengimo knygas bei pyragą šeimų agapei, taip pat duoną ir vyną visų vardu – nešė šeimos. Kaip atnaša prie altoriaus buvo atnešta, o vėliau piligrimams išdalyta malda, kuria esame kviečiami melstis už artėjantį ypatingąjį Misijų mėnesį.

Po šv. Mišių, užbaigtų ganytojiškuoju palaiminimu, šeimų bendrystė tęsėsi agapėje, o joje gitarų muzikos garsais jas pradžiugino Gintaras Jakelis ir „Gitarijos“ vyrų ansamblis.

15 val. šv. Mišiose buvo meldžiamasi už Lietuvos jaunimą, kad drąsiai leistųsi į tikėjimo nuotykį, kaip į jį drąsiai leidosi net 400 trijų dienų XVII tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno dalyvių, sekmadienį po pietų, vadovaujami Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, pasiekę Šiluvą.

Rugsėjo 8 d. Šiluvoje patarnavo, šv. Mišias aukojo Kauno I dekanato bei kitų vyskupijų kunigai. Giedojo Kėdainių krašto šlovintojų grupė „Gloria“, Kelmės sakralinio giedojimo jaunimo ansamblis, Radviliškio parapijos jaunimo choras.

Piligrimų malda tęsėsi ir vakaro šv. Mišiose aikštėje. Pagrindinį atlaidų sekmadienį joms vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ. Giedojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras.

Homiliją pasakęs arkivyskupas Lionginas atkreipė dėmesį, jog Evangelija nepasakoja apie Marijos gimimą, tačiau švenčiame jį su viltimi. Marija rodo į savo Sūnų, ji yra lyg šviesa, kai dar tamsu. Jėzus plačiai atvėrė duris pas Tėvą, subūrė mus į tikinčiųjų bendruomenę, turime tikėjimo šviesą.  Tačiau daugybė žaizdų dar yra mumyse, vis dar gyvename nepilnos šviesos, vis dar aušros laiku. Tačiau nepaisant visko, Marija savo gimtadienyje kviečia  kartu su ja džiaugsmingai giedoti: „Mano siela džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.“ 

Ganytojas atkreipė dėmesį į maloningąjį Marijos atvaizdą Šiluvos bazilikos didžiajame altoriuje. Marija atneša mums Jėzų kaip Gelbėtoją – Dievą, kurio kasdien turime ieškoti. Ar mūsų širdyse gimsta Jėzus?

Atliepdamas šių Mišių numatytąją intenciją  – kad nekeltume Dievui sąlygų, bet drąsiai Jam atsilieptume – savo homilijoje, be kita, arkivyskupas Lionginas  atkreipė dėmesį, jog laikas čia, Šiluvoje, yra įsiklausymo, supratimo, šilumos, suartėjimo laikas. Tokia buvo Mergelė Marija, „susikalbėjusi“ su Dievu, nes Jo klausėsi, Jį išgirdo. Marija moko to ir mus.

Po vakaro šv. Mišių aikštėje ganytojai teikia palaiminimą vaikams – mažutėliamas, kurie, ką tik pasakytos homilijos mintimi, visada yra labiausiai Dievo mylimi.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Fotografijos: Marijos Stanulytės