Paskutinį rugpjūčio sekmadienį – padėkos už laisvę kelias į Šiluvą

Vasariškai kaitrų paskutinį rugpjūčio sekmadienį keli šimtai ištvermingųjų piligrimų iš Kauno arkivyskupijos, Šiaulių vyskupijos eisenomis nuo Tytuvėnų bei Dubysos (Katauskių gyvenvietės), vadovaujami Kauno arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vyskupo Algirdo Jurevičiaus, arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus, Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, melsdami Rožinį, Kryžiaus kelią, giedodami, pėsčiomis keliavo į Padėkos už laisvę šventę.

Taip buvo pratęsta gyvoji šimtmečių piligrimystės tradicija ir ypač ta, kuri kilo gūdžiuoju sovietmečiu – nuo 1975 m. piligrimų eisenos į Šiluvą buvo pradėtos organizuoti paskutinį rugpjūčio sekmadienį, jose buvo meldžiama laisvės okupuotai Tėvynei, dėl to jos buvo draudžiamos, o organizatoriai patirdavo represijų.  

Piligrimų maldoje buvo atminti ir laisvės kovotojai, didieji mūsų tautos vyrai – carinio ir sovietinio režimo kankiniai, nuo represijų nukentėję vyskupai ir kunigai, mūsų tremtiniai, Holokausto aukos, Lietuvos savanoriai, Sausio 13-osios aukos. Visus, kurie savo gyvenimo auka buvo labai arti Viešpaties kryžiaus, piligrimai atsiminė Kryžiaus kelio maldoje, eidami Piligrimų taku per Šiluvos šilą ir sustodami prie keturiolikos čia įrengtų koplytėlių.

Po daugiau kaip 2 valandų žygio piligrimai, žengdami per Šiluvos aikštę, jau sveikino Dievo Motiną, mūsų laisvės užtarėją.

Vidudienį Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje buvo švenčiama iškilminga Eucharistija. Koncelebruojančius brolius vyskupus, kunigus, patarnaujančius diakonus, taip pat ir žygyje giedojusį mišrųjį jaunimo chorą „Exaudi“ bei jo vadovę Vitą Liaudanskaitę-Vaitkevičienę, jaunuosius Jono Pauliaus II piligrimų centro savanorius, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus narius (kurie vaišino žygio dalyvius), laisvės kovotojus, visus eisenų dalyvius bei piligrimystėje dalyvavusius Lietuvos bičiulius iš tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę (TFP) narius, „Marijos radijo“ klausytojus sveikino liturgijai vadovavęs vyskupas Algirdas Jurevičius.

Ganytojas atkreipė dėmesį, jog ką tik minėjome Baltijos kelio 30-metį, atgaivinome laisvės kelio prisiminimus, ir pakvietė dėkoti už Dievui už patirtas malones, prašyti Jo palaimos kurti laisvą gyvenimą.

„Per sovietmetį šis rugpjūčio sekmadienis tapo kovos už laisvę sekmadieniu. Tikintieji žmonės, daugiausia Eucharistijos bičiulių sąjūdžio nariai ir jaunimas, be valdžios leidimo, kurio, suprantama, negalėjo gauti, žygiuodavo iš Tytuvėnų į Šiluvą. Ši taikinga eisena sovietinės valdžios atstovams kėlė baimę; jie mąstė, kad jei dabar žmonės be leidimo žygiuoja į Šiluvą, kas žino, gal rytoj panorės nepriklausomybės. Pasirodo, nuogąstauta nebuvo tuščiai. Kovo 11-ąją, nepaprašę Kremliaus leidimo, paskelbėme Lietuvos Nepriklausomybę ir jau 29-eri metai einame laisvės keliu“, – sakė vėliau savo homilijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, laisvę pavadindamas didžiausia Dievo dovana. Ji iškelia žmogų virš visos kūrinijos, leidžia rinktis ne tai, kur lenkia instinktai, bet tai, kas yra geriausia. Laisvė leidžia mums būti gėrio pusėje ir siekti šio gėrio šaltinio – Dievo.

Atkreipęs dėmesį į Evangelijos perspėjimą: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mt 7,13–14), ganytojas pabrėžė, jog laisvė gali būti ir pražūtinga, kai ji pasirenkama kaip platus kelias. Ir laisvėje gyvendamas žmogus gali būti pavergtas įvairaus blogio.

„Visiškai laisvas gali būti tik tas, kuris turi drąsos eiti per „ankštus vartus“. Tie ankšti vartai – tai kasdienis pasirinkimas tarp gėrio ir blogio renkantis tik gėrį“, – sakė arkivyskupas Sigitas, prisimindamas dvasiškai nepavergtą palaimintąjį Teofilių, drąsiuosius eisenų į Šiluvą organizatorius, kurie buvo nuteisti, bet iš jų atimta tik fizinė laisvė (visą homiliją žr. čia).

Po homilijos bendruomeninėje maldoje, be kitų maldavimų, melstasis už Latviją, Estiją ir Lietuvą, prieš 30-metį susikabinusias rankomis Baltijos kelyje, už visas pasaulio tautas, kad jos su Jėzaus žinia kurtų taikos civilizaciją  žemėje, už krikščionių bendradarbiavimą tarnaujant vargstantiesiems, už persekiojamus dėl ištikimybės Evangelijai.

Po šv. Mišių danguje virš Šiluvos aikštės suplevėsavo Lietuvos vėliava – Trispalvę iškėlė aitvarų meistras Tadas Surkys.

Ši Padėkos už laisvę šventė Šiluvoje – tai įžanga į didžiuosius  Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Užbaigiant liturgiją su ganytojų palaiminimu, vyskupas Algirdas pakvietė atvykti į Šilines, kurios prasidės rugsėjo 6 d. vakaro pamaldomis ir tęsis iki rugsėjo 15 d. (žr. programą).

Paskutinį rugpjūčio penktadienį (30 d.) Šiluvoje vyks Ligonių diena (su vidinio išgydymo pamaldomis) >>

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba